Ateinančios Sočio žiemos olimpinės žaidynės jau dabar vadinamos brangiausiomis per visą olimpiadų – tiek žiemos, tiek vasaros – istoriją. Tačiau pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma – dalyvauti jose ar nedalyvauti? Ar pasaulio sporto ir politikos arena turėtų sureaguoti į naująjį Rusijos įstatymą, nukreiptą prieš seksualines mažumas, ir nedalyvauti olimpiadoje? Atsakymas: ne.
Birželio 30 dieną V. Putino pasirašytas įstatymas draudžia skleisti „netradicinės seksualinės orientacijos“ propagandą tarp nepilnamečių. Propaganda laikoma informacija, kuria leidžiama suprasti, kad homoseksualų bei heteroseksualų santykiai turi vienodą vertę visuomenėje. Įstatymas numato, kad Rusijos piliečiams už jo pažeidimą gali būti skiriamos baudos iki 5000 rublių (apie 390 Lt), o organizacijos, platinančios tokio pobūdžio informaciją internete ar kitais žiniasklaidos kanalais, gali būti nubaustos 200 tūkst. rublių (apie 15 500 Lt) bauda. Užsieniečiams gresia dar didesnės sankcijos: asmenys turės sumokėti ne tik piniginę baudą, bet gali būti areštuoti iki 15 dienų, o užsienio organizacijoms gresia net milijono rublių (apie 77 500 Lt) bauda bei veiklos Rusijoje sustabdymas iki 90 dienų laikotarpiui.
Žmogaus teisių aktyvistams didžiausią nerimą kelia tai, kad įstatymas aiškiai neapibrėžia nei kas yra propaganda, nei kas yra „netradicinė“ seksualinė orientacija, todėl iš esmės gali būti interpretuojama labai laisvai. Vadovaujantis šia logika, Sočio olimpinių žaidynių metu net nagų nusilakavimas vaivorykštės spalvomis, kaip kad rugpjūčio mėnesį Maskvoje vykusio Pasaulio lengvosios atletikos čempionato metu padarė švedės Emma Green-Tregaro ir Moa Hjelmer, iš esmės gali tapti nusikaltimu.
Po atviro britų aktoriaus ir gėjų teisių aktyvisto (kuris pats neslepia savo homoseksualios orientacijos) Stepheno Fry kreipimosi į D. Britanijos premjerą D. Cameroną bei Tarptautinį Olimpinį komitetą (TOK) dėl Sočio boikoto, TOK iš Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Kozako, atsakingo už Sočio olimpinių žaidynių organizavimą, sulaukė patikinimo, kad antipropagandos įstatymas neturės jokios įtakos nei olimpinių žaidynių dalyviams, nei stebėtojams, t. y. diskriminacija jokiais būdais nebus skatinama, o Sočyje laukiami visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos.
Tačiau neilgai trukus Rusijos sporto, turizmo ir jaunimo politikos ministras Vitalijus Mutko pareiškė, kad Rusijoje nuo įstatymų laikymosi niekas neatleidžiamas, rašo „RIA novosti“. Čia taip pat pateikiamas ir Rusijos vidaus reikalų ministerijos pranešimas spaudai, kuriame teigiama, kad nebus imamasi jokių veiksmų prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, kol šie nepropaguos homoseksualumo, nekels provokacijų ir olimpinėse žaidynėse dalyvaus taikiai. Pranešime spaudai taip pat rašoma, kad „bet kokios diskusijos apie netradicinės seksualinės orientacijos atstovų teisių pažeidimą, uždraudžiant jiems dalyvauti olimpinėse žaidynėse, ar sportininkų bei Olimpiados svečių diskriminacija dėl jų seksualinės orientacijos yra visiškai nepagrįstos ir perdėtos“.
Iš esmės tiek įstatymo šalininkai, tiek ir priešininkai sutaria dėl vieno – 2014 žiemos olimpinių žaidynių boikotas nėra išeitis. Pirmieji pateikia jau minėtus argumentus – homoseksualų diskriminacija Rusijoje yra draudžiama, todėl boikotas yra beprasmė kova su neegzistuojančias vėjo malūnais. Tuo tarpu įstatymo priešininkai tikina, kad būtent buvimas olimpinėje Sočio rampų šviesoje ir viso pasaulio žiniasklaidos akiratyje taptų tinkama priemone siekiant pakeisti homoseksualų padėtį Rusijoje.
Šios nuomonės laikosi tiek D. Cameronas, tiek ir JAV prezidentas Barakas Obama. Pirmasis savo Twitter paskyroje, atsakydamas į S. Fry atvirą laišką, išreiškė susirūpinimą gėjų padėtimi Rusijoje, tačiau tuo pačiu pareiškė, kad būtent dalyvavimas žiemos olimpiadoje, o ne jos boikotas, padės mesti iššūkį neigiamoms nuostatoms gėjų atžvilgiu. B. Obama savo ruožtu taip pat nepritarė boikotui. „Vienas iš dalykų, kurių tikiuosi, yra tai, kad galbūt kai kurie gėjai ir lesbietės sportininkai ir sportininkės namo parveš auksą, sidabrą ar bronzą“, – pridėjo JAV prezidentas.
Tiesą pasakius, Sočio olimpinių žaidynių boikotas gali atnešti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių, jau nekalbant apie tiesioginę įtaką ir žalą sportininkams, besiruošiantiems startui. Atviros antirusiškos nuotaikos Vakaruose dar labiau sustiprintų V. Putino poziciją kaip tikrojo Rusijos gynėjo ir jos saugotojo nuo supuvusių Vakarų vertybių. Oficialiajam Kremliui būtų nepaprastai lengva sutrypti argumentus dėl tikrosios olimpinių žaidynių boikoto priežasties – juk Pekino olimpiados niekas nesiruošė boikotuoti, nors žmogaus teisių pažeidimai ir politiniai šios valstybės kaliniai buvo ir yra vieša paslaptimi, todėl judėjimas prieš Sočio olimpiadą šioje šviesioje gali būti matomas kaip akivaizdus politinis antirusiškas žingsnis.
Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad naująjį „homoseksualų propagandos“ įstatymą palaiko didžioji dauguma Rusijos piliečių, tarp jų ir viena garsiausių Rusijos lengvaatlečių Jelena Isinbajeva. Todėl tiek raginimai boikotuoti olimpines žaidynes, tiek ir priešingi skatinimai dalyvauti neslepiant savo seksualinės orientacijos neišvengiamai įžeis tradicinį rusų mentalitetą. O ar olimpinių žaidynių metu ir po jų sulauksime konstruktyvaus dialogo ir atviresnės visuomenės Rusijoje, priklausys nuo daugelio faktorių, tarp kurių boikoto neturėtų būti.
Šiek tiek olimpiadų boikotų istorijos:
· 1936 Berlyno olimpiada. Nepaisant grasinimų boikotu, tiek JAV, tiek ir kitos valstybės dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Dideliam A. Hitlerio nepasitenkinimui, afroamerikietis Jesse Owens‘as laimėjo keturis medalius.
· 1956 Melburno olimpiada. Dėl Sueco kanalo krizės olimpinėse žaidynėse dalyvauti atsisakė Egiptas, Irakas ir Libanas, o dėl Sovietų Sąjungos veiksmų slopinant Vengrijos sukilimą šias žaidynes taip pat boikotavo Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija.
· 1976 Monrealio olimpines žaidynes boikotavo didžioji dauguma Afrikos valstybių – visos šio žemyno šalys, išskyrus Senegalą ir Dramblio Kaulo Krantą. Priežastis – Naujosios Zelandijos regbio rinktinė pavadinimu „All Blacks“ ir jos pasirodymas apartheido padalintoje Pietų Afrikos Respublikoje.
· 1980 Maskvos olimpiada. Joje dėl Sovietų Sąjungos karinių veiksmų Afganistane nedalyvavo 65 pasaulio valstybės.
· 1984 Los Andželo olimpinėse žaidynėse, atsakydamos į Maskvos olimpiados boikotą, nedalyvavo Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos sutarties organizacijos valstybės.
Parengta remiantis bbc.co.uk, „RIA Novosti“, globalpost.com, „Russian Today“, „The Guardian“ informacija.
