Estijoje sučiuptą Rusijos šnipą pražudė klasikinės klaidos, pirmiausia - godumas. Po truputį aiškėja ir kitos šio šnipinėjimo skandalo, vieno didžiausių nuo pat šaltojo karo laikų, detalės.
Buvęs Estijos gynybos ministerijos darbuotojas Hermanas Simmas, prisipažinęs, kad šnipinėjo Rusijai, galėjo išduoti Rusijos žvalgybai NATO kibernetinės apsaugos ir Amerikos priešraketinės gynybos paslaptis.
Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio Valstybės paslapčių apsaugos skyriui vadovavęs H.Simmas buvo atsakingas už atitinkamos informacijos iš Estijos perdavimą NATO institucijoms. Todėl jis galėjo naudotis visais itin slaptais dokumentais, kuriuos pateikė kitos NATO šalys. Vienas Vokietijos pareigūnas katastrofa pavadino tai, kad rusų agentas prasiskverbė į tokį aukštą NATO postą.
2007 metais, kai Estijoje buvo išardytas paminklas sovietiniam kariui išvaduotojui, ją įnirtingai ėmė pulti Rusijos kompiuterių įsilaužėliai. Paskui šalis pasiekė, kad klausimą dėl jos kibernetinės apsaugos apsvarstytų NATO, ir įrengė Taline kibernetinės apsaugos centrą. Estija apskritai laikoma viena labiausiai informacinių technologijų srityje pažengusių NATO narių. Tad ir H.Simmas nebuvo seno kirpimo šnipas, puikiai išmanė naujausias technologijas.
61 metų H.Simmas areštuotas šių metų rugsėjį. Jis padarė keletą klaidų: nusipirko brangių žemės sklypų, fermą prie Baltijos jūros ir vasarnamį netoli Talino, be to, pamėgino užverbuoti dar vieną agentą, o šis tai pranešė Estijos specialiosioms tarnyboms.
H.Simmą užverbavo Sovietų Sąjungos žvalgyba devintojo dešimtmečio pabaigoje. Per apklausas estas prisipažino bendradarbiavęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), teigė, jog ši jį šantažavo: grasino paviešinti, kad anksčiau jis bendradarbiavo su KGB.
H.Simmo teismo procesas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, kai NATO įvertins jo padarytą žalą. Jei bus pripažinta, kad pareigūnas kaltas, jam gresia kalėjimas nuo 3 iki 15 metų.
Jau dabar šis šnipinėjimo skandalas vadinamas vienu didžiausių nuo šaltojo karo laikų, o H.Simmas lyginamas su Aldridge‘u Amesu, buvusiu CŽV kontržvalgybos direktoriumi, kuris iš esmės buvo aukščiausio rango rusų agentas Jungtinėse Valstijose. A.Amesas drauge su žmona šnipinėjo Maskvai nuo 1985 iki 1994 metų ir buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau taip ir nepavyko nustatyti, kokius duomenis jis perdavė rusams.
H.Simmo atvejį Vakarų spauda vadina itin rimtu smūgiu Šiaurės Atlanto aljansui. Maskva, be abejo, prarado labai vertingą agentą, bet pasiekė taktinę pergalę - pasėjo nepasitikėjimą tarp NATO šalių ir privertė senąsias nares įtarinėti naujas sąjungininkes iš Rytų bei Vidurio Europos.
