Karštis – konfliktas
Besikeičiantis Žemės klimatas turi nemenką įtaką nusikalstamumo lygiui. Dėl karščio žmonės pradeda revoliucijas ir skelbia karą kitoms valstybėms. Šią išvadą padarė specialistai iš Kalifornijos universiteto Berklyje. Ekspertai išanalizavo daugiau nei 60 jau atliktų tyrimų ir nustatė, kad net menkiausias temperatūros pakilimas gali lemti agresyvų žmonių elgesį, o atšalimas, priešingai, padeda nuraminti masių emocijas.
Reikia nepamiršti, kad klimato pokyčiai taip pat glaudžiai susiję su ekonomika – karščiai gali gerokai pabloginti jos būklę. Sausros kenkia žemės ūkiui ir galvijams, padidina patalpų ir produktų vėsinimo kaštus, kartu – ir gamybos išlaidas. Kylančios kainos, mažėjančios pajamos, mažėjantis nedarbas – visa tai puiki terpė masiniams socialiniams konfliktams kurtis.
Klimatas ir politika
Paprasčiausia įžvelgti ryšį tarp temperatūros ir potencialaus masių politinio aktyvumo. Kokia buvo temperatūra Kaire, kai pirmą kartą mitingavo visa Tahririo aikštė, ir buvo įkurtas protestuotojų palapinių miestelis? Nemažiau 10–12 laipsnių. O jei būtų buvę –12? Kiek tokiu atveju protestuotojai išbūtų palapinėse? Jiems tektų rinktis: arba tuojau pat imtis aktyvių veiksmų, arba išsiskirstyti. Prisiminkime ir apie žiemos mitingus Rusijoje, kai žmonės, nepatenkinti rinkimų rezultatais ir balsų klastojimu, išėjo į gatves, nors termometras rodė 25 laipsnius šalčio, o ledinis vėjas siekė 10–15 metrų per sekundę greitį. Turbūt netenka abejoti, kad demonstracijos būtų buvusios gerokai didesnio masto ir ilgiau truktų, jei už lango tuo metu šviestų saulė.
Karštis lygu agresija
Tai, kad per karščius žmonės elgiasi neadekvačiai, gydytojai žino jau seniai. Žino ir policija – smurto lygis koreliuoja kylant temperatūrai, nepriklausomai nuo sezono. Protrūkiai įmanomi ir, pavyzdžiui, pavasarį, jei temperatūra šokteli per daug staigiai. Kita vertus, temperatūra daro didesnę įtaką smurtiniams nusikaltimams, o ne, tarkime, vagystėms. O tai reiškia, kad karštis stimuliuoja agresiją, o ne šiaip nusikalstamą veiklą.
Tam yra paaiškinimas. Už agresiją žmogaus organizme atsakingas hormonas testosteronas. Žinoma, kad per karščius ne tik padidėja kraujo klampumas, širdies susitraukimų dažnis, pasikeičia prakaito išsiskyrimas, įvyksta daugybė kitų fiziologinių pokyčių, bet ir gerokai išauga testosterono gamyba. Visa tai tiesiogiai lemia agresyvumo lygį.
Ateityje – dar blogiau
Amerikiečių mokslininkų išvados nieko gero nežada. Karščio įtaka psichosomatinei pavienių žmonių ir masių būsenai yra grėsminga: jei klimatas taps dar nestabilesnis, temperatūra šokinės ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, kartu augs ir nusikaltimų bei masinių konfliktų skaičius. Be to, jei šiai žmonių agresiją bus bandoma priešintis, tai sukels dar didesnius neramumus. Išgelbėti galės tik šaltas vanduo...
