Ambasadorius: JAV ir Izraelis sukūrė veiksmų planą prieš Iraną
Tuo pat metu JAV diplomatai tikina, kad su Izraeliu jau yra sukoordinavę galimus veiksmus Irano atžvilgiu. Aptartos visos įmanomos priemonės, jeigu ekonominės sankcijos prieš Teheraną nebus pakankamai efektyvios. Apie tai pranešė JAV ambasadorius Izraelyje Danielis Shapiro: „Tai yra tiesa. Prezidentas pasakė, kad mes koordinuojame veiksmus su partneriais Izraelyje. Ir visos priemonės tikslui pasiekti yra darbotvarkėje.“ Diplomatas pažymėjo, kad nepaisant vis stiprinamo ekonominio spaudimo Iranui, tikslas – sustabdyti Irano branduolinę programą – dar nepasiektas. Pasak D. Shapiro, planai paruošti, ir numatytos priemonės gali būti aktyvuotos bet kuriuo metu – kai prireiks.
Izraelio žvalgyba nesutaria su amerikiečių žvalgyba
Svarbu pažymėti, kad, nepaisant amerikiečių, iš tiesų tikinčių taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, ir optimizmo, Izraelis laikosi visiškai priešingos nuomonės. Jis ir toliau Iraną laiko grėsme savo egzistavimui ir žada neleisti, kad Teheranas įgytų galimybę gaminti branduolinius ginklus. Izraelio žvalgybos atstovai neseniai pareiškė, kad Iranas jau yra sukaupęs tiek urano, kiek užtektų keturioms branduolinėms galvutėms: „Mūsų žvalgybos duomenys vienareikšmiškai liudija, kad Iranas tiesia branduolinių ginklų gamybos darbus.“
Izraelio karinės žvalgybos vadovas Avivas Kohavis pažymėjo, kad aukščiausiasis Irano lyderis – ajatola Ali Khamenei – įsakė ir toliau sodrinti uraną iki ginklams reikalingo lygio. Pasak jo, Iranui prireiks dar metų ar dviejų, kad būtų pagamintos branduolinės galvutės, kurias bus galima panaudoti balistinėje raketoje. Iranas jau turi keturias tonas urano, prisodrinto iki 3,5 proc. ir 100 kilogramų – iki 20 proc. „Jie teigia, kad plėtoja programą taikiems tikslams, bet, mūsų duomenimis, viskas eina branduolinių ginklų link.“
Irano branduolinis objektas (nuotr. SCANPIX)
„Raudonoji linija“
Anksčiau panašiai yra teigęs ir Pentagono vadovas Leonas Panetta, pažymėjęs, kad Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui tai reiškią „raudonąją liniją“. Atsakydamas į klausimą, ar tokiu atveju yra įmanomas jėgos panaudojimas prieš Iraną, jis teigė, kad „visos įmanomos priemonės išlieka mūsų darbotvarkėje“. Izraelis mano, kad padėtis dėl Irano branduolinės programos jau peržengė ribą, ir kelio atgal nebėra. Apie tai, pasak Izraelio, liudija ir nesėkminga TATENA delegacijos kelionė į Iraną, kurios metu Teheranas atsisakė įsileisti delegacijos narius į branduolinį objektą Parčine. Būtent ten, Vakarų manymu, vyksta branduolinių ginklų gamyba. Pasak Izraelio žiniasklaidos, buvo užfiksuotas iki 20 proc. prisodrinto urano pervežimas į požeminį branduolinį centrą „Fordo“, esantį po Kumo miestu. Tai gali leisti iraniečiams gerokai sutrumpinti urano sodrinimą iki 90 proc., kurio reikėtų ginklams gaminti.
JAV ir Vakarai jau ne kartą yra įspėję Izraelį dėl pavojaus, kilsiančio vienašališko žydų smūgio Teheranui atveju, bet ir Tel Avive kol kas galutinis sprendimas dėl intervencijos nėra priimtas. Šis klausimas taps kertiniu per Baracko Obamos ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu susitikimą Jungtinėse Valstijose, kuris vyks šių metų kovą.
Benjaminas Netanyahu ir Barackas Obama (Reuters/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Tiki taikia programa, bet ruošia pajėgas
Vis dėlto, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai jau pradėjo savo pajėgų perkėlimą į Persijos įlanką. Vašingtonas karinėje bazėje Kuveite jau paruošė strateginių bombonešių „B-1B“ eskadrilę ir taip pat daugybę kitų karinių lėktuvų ir karinės įrangos. Tame pačiame Kuveite yra dvi amerikiečių karių ir sraigtasparnių brigados, kurias sudaro 15 tūkstančių žmonių. Dar 10 tūkstančių amerikiečių karių šiuo metu yra Izraelyje, kur vyksta priešraketinės gynybos sistemos bandymai.
Panašu, kad karinės operacijos atveju nuošalyje neliktų ir Didžioji Britanija ir Prancūzija. Šios valstybės taip pat dislokuoja savo karius Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
