Paskutinis teroro išpuolis Teherane – dar vienas tebetrunkančio slapto karo prieš Irano Islamo Respublikos branduolinę programą.
Sausio 11-osios rytą Mostafa Ahmadis Roshanas, urano sodrinimo laboratorijų darbuotojas, kaip ir kas rytą, važiavo į darbą, kai pro šalį skriejantis motociklas prikabino magnetinę bombą ir ją susprogdino. 32 metų iranietis žuvo iš karto, jo vairuotojas mirė pakeliui į ligoninę.
Išpuolis įvykdytas praėjus lygiai dvejiems metams po branduolinės fizikos mokslininko Masoudo Ali Mohamadžio žūties, kai 2010-ųjų pradžioje prie pat jo namų buvo susprogdinta prie motociklo pritvirtinta nuotolinio valdymo bomba. Per dvejus metus panašiomis aplinkybėmis žuvo net septyni tiesiogiai su branduoline programa susiję mokslininkai.
Kaltina Vakarus
Irano valstybinės naujienų agentūros aprašė paskutinę ataką kaip teroristinį aktą, vyresnieji šalies pareigūnai suskubo juo apkaltinti Izraelio slaptąsias tarnybas.
,,Tai magnetinė bomba, ji buvo panaudota ir praėjusiais kartais išpuoliuose prieš mokslininkus. Tai sionistų darbas“, – Irano žiniasklaidoje teigė Teherano savivaldos atstovas Safaralis Baratlousas.
Analitikai tiki, kad nužudymai tarpusavyje susiję ir yra slapto Vakarų karo prieš Irano branduolinę programą dalis. Iranas pirštais rodo į Izraelį, JAV ir Didžiąją Britaniją.
,,Irano priešai turėtų suvokti, kad teroristiniais aktais negali užkirsti kelio šalies progresui“, – ,,Irna“ naujienų agentūrai neseniai teigė Irano viceprezidentas Mohamadas Reza Rahimis.
Šalies valdžia taip pat žėrė kritikos Tarptautinei atominės energetikos agentūrai ir apkaltino pagalba teroristams, mat ši atskleidė ekspertų asmens duomenis trečiosioms šalims.
Kaltę neigia
JAV analitinis centras ,,Stratfor“ savo apžvalgoje teigia, kad ir JAV, ir Izraelis turi slaptų įtakos kanalų Irane. Centras spėja, kad nors nėra konkrečių įrodymų, dėl besikartojančių mokslininkų mirčių kalti JAV arba Izarelio, o gal ir abiejų valstybių specialieji būriai. Nuolatinis pavojus tapti dar vienu taikiniu esą turėtų varyti Irano mokslininkus į paniką, o to ir siekia JAV bei Izraelio pareigūnai.
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta ir valstybės sekretorė Hillary Clinton paneigė JAV sąsajas su sprogimu, tačiau Irano televizija visą savaitę po išpuolio vis kartojo, kad rasta dokumentų ir įrodymų, jog šis teroro aktas yra planuotas ir paremtas CŽV agentų.
Tuo pačiu keliu Iranas ėjo ir po išpuolių lapkritį, kai neva perdavė ,,įrodymus apie JAV terorizmą“ Jungtinių Tautų Organizacijai.
Piktdžiugiška reakcija
Vakariečiai, nors neigia esantys įsitraukę į išpuolių organizavimą, tai sutinka perdėtai džiugiai.
,,Su Irano branduoline programa dirbantys mokslininkai vis žūva. Kaip kandidatas manyčiau, kad tai puikus dalykas“, – dar spalį kalbėjo dėl JAV prezidento kėdės besivaržantis respublikonas Rickas Santorumas.
Iš karto po sprogimo, kai žuvo 32 metų iranietis mokslininkas, Izraelio kariuomenės generolas Yoavas Mordechai savo ,,Facebook“ paskyroje piktdžiugiškai pareiškė: ,,Nežinau, kas susidorojo su Irano mokslininku, bet ašaros tikrai nespaudžiu.”
Tokį patį sentimentą išreiškė ir istorikas Michaelas Burleighas britų dienraštyje ,,Daily Telegraph“: ,,Nespausiu ašaros, jei ateityje kuris nors iš tokių mokslininkų vėl pamatys vaikinus ant motociklų.”
Nereaguodamas į Vakarų valstybių spaudimą Iranas sausio pradžioje pradėjo sodrinti uraną požeminėje Fordo laboratorijoje, visai šalia šventojo Kumo miesto, apsaugotoje nuo galimų antskrydžių.
FAKTAI: Mokslininkų mirtys
2012 m. sausio 11 d. Mostafa Ahmadis Roshanas, 32 metų chemijos ekspertas ir Natanzo urano sodrinimo laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, žuvo nuo magnetinės bombos sprogimo.
2011 m. gruodžio 11 d. Mažiausiai septyni žmonės žuvo per sprogimą Jasdo mieste plieno gamykloje, susijusioje su Irano branduoline programa.
2011 m. lapkričio 28 d. Paslaptingas sprogimas Isfagano branduoliniuose objektuose. Jį patvirtina tik palydovinės nuotraukos.
2011 m. lapkričio 12 d. Viena pagrindinių Irano raketų programos asmenybių revoliucinės gvardijos vadas ir 16 kitų žmonių žuvo per sprogimą ginklų sandėliuose netoli Teherano.
2011 m. liepos 23 d. Rytų Teherane nušautas 35 metų mokslininkas Darioushas Rezaeinejadas.
2010 m. lapkričio 29 d. Vyresnysis branduolinės fizikos ekspertas Majidas Shahriari žuvo per bombos, kurią prie jo automobilio pritvirtino pravažiuojantys motociklininkai, sprogimą.
2010 m. sausio 12 d. Dalelių fizikos ekspertas Masoudas Alimohamadis važiuodamas iš darbo žuvo sprogus bombai, pritvirtintai prie jo automobilio.
Taip pat skaitykite:
Per karinį paradą Irane nugriaudėjo sprogimas
