Protestą parėmė pagrindinė opozicinė dešinioji partija VMRO-DPMNE ir kitos opozicinės grupės.
Penktadienį makedonų vyriausybė atskleidė naują planą, Prancūzijos parengtą per savo šešių mėnesių pirmininkavimą ES, kuris baigėsi ketvirtadienį.
Nors birželį vyriausybė atmetė ankstesnį Prancūzijos pasiūlymą, ji davė suprasti, kad yra pasirengusi pritarti pakoreguotai versijai, ir nedelsdama pradėjo viešas konsultacijas.
Pagal Prancūzijos pasiūlymą Skopjė turės įtraukti etninius bulgarus į savo konstituciją „lygiomis teisėmis su kitomis tautomis“ ir pakeisti istorijos vadovėlius.
Tačiau kritikai teigia, kad naujasis planas iš esmės nesiskiria nuo pirmojo.
„Mums nereikia Europos, jei būsime asimiliuoti“, – protestuotojams sakė VMRO-DMPMNE lyderis Christijanas Mickoskis.
„Nenoriu būti Europoje, nes turiu teisę būti makedonas, kalbantis makedonų kalba ir kovojantis už savo tapatybę, savo kultūrą“, – pridūrė jis.
Protestuotojai mojavo Šiaurės Makedonijos vėliavomis, nešė plakatus su šūkiais prieš ES ir skandavo antivyriausybinius šūkius.
Šiaurės Makedonija ir Bulgarija jau seniai nesutaria dėl istorijos ir kalbos, įskaitant Bulgarijos poziciją, kad makedonų kalba yra bulgarų kalbos dialektas.
Valstybės taip pat konkuruoja dėl tam tikrų istorinių įvykių ir asmenybių, daugiausia iš Osmanų imperijos laikų.
Be to, Bulgarija teigia siekianti apginti bulgarų etninės mažumos Šiaurės Makedonijoje teises.
Birželio 24 dieną Bulgarijos įstatymų leidėjai pritarė siūlymui, kad Sofija nebeblokuotų derybų dėl Šiaurės Makedonijos stojimo į ES.
Balsavimas parlamente atvėrė Bulgarijos vyriausybei galimybę liautis blokuoti derybų pradžią mainais į ES garantijas, jog Šiaurės Makedonija išpildys Sofijos reikalavimus, susijusius su seniai besitęsiančiais ginčais dėl istorijos ir kalbos.
2020 metų kovą Šiaurės Makedonija tapo naujausia NATO aljanso nare. Kelią į narystę NATO Skopjei atvėrė su Graikija sudarytas susitarimas pervadinti Makedoniją Šiaurės Makedonijos Respublika.
