Pasak jos, daugėjant įrodymų, kad tarp Europos paauglių daugėja probleminio elgesio socialiniuose tinkluose, šalys turėtų semtis įkvėpimo iš kitų visuomenės sveikatos sričių, kuriose teisės aktai padėjo kovoti su potencialiai žalingais įpročiais, pavyzdžiui, tabako įstatymai.
Metas griežtai riboti telefonų naudojimą
„Priemonės, įskaitant amžiaus apribojimus, kontroliuojamas kainas ir net draudžiamas zonas, pasiteisino reguliuojant tabako vartojimą, todėl jomis būtų galima remtis kaip pavyzdžiu, kaip pažaboti žalingą nešiojamųjų prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, naudojimą“, – sakė N. Azzopardi Muscat, PSO Europos šalių sveikatos politikos ir sistemų direktorė, kalbėdama Gasteine (Austrija) vykstančio Europos sveikatos forumo kuluaruose.
„Galbūt mums reikia pagalvoti, kur tinka naudotis skaitmeniniais prietaisais, o gal jau laikas pradėti galvoti ir apie vietas, kur tam tikrais skaitmeniniais prietaisais nereikėtų naudotis, panašiai kaip uždraudėme rūkyti tam tikrose vietose“, – sakė ji „Politico“.
Kitas svarbus elementas – užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai, nepriklausomai nuo jų kilmės, etninės priklausomybės ar socialinės padėties, būtų „raštingi, pasirengę ir įgytų daugiau žinių“, pridūrė ji. Tai reiškia, kad jiems reikia suteikti tinkamų žinių, „kad jie valdytų skaitmeninį pasaulį, o ne leistų skaitmeniniam pasauliui valdyti juos“.
Ekranų įtaka jaunimui
Praėjusį mėnesį paskelbtame PSO tyrime nustatyta, kad Europoje tarp paauglių daugėja probleminio ir priklausomybę primenančio elgesio žaidžiant žaidimus ir naudojantis socialiniais tinklais. Ataskaitoje, kurioje apklausta beveik 280 tūkst. 11–15 metų amžiaus žmonių visoje Europoje, Centrinėje Azijoje ir Kanadoje, nustatyta, kad daugiau nei vienas iš dešimties sunkiai kontroliuoja savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir patiria neigiamų pasekmių. Mergaičių rodiklis čia buvo didesnis (13 proc.) nei berniukų (9 proc.).
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 12 proc. paauglių gresia problemų su žaidimais rizika, o berniukai du kartus dažniau nei mergaitės turi problemų požymių, skelbia portalas „Politico“.
„Kaip ir visais kitais atvejais, šias priemones galima naudoti gerai ir efektyviai, – sakė N. Azzopardi Muscat. – Tačiau turime būti atsargūs, nes turime dalį populiacijos, kuri signalizuoja apie probleminį naudojimą, ir žinome, kad tai galiausiai gali turėti įtakos jų mokymosi rezultatams, psichikos sveikatai ir gerovei, produktyvumui darbo rinkoje“.
„Negalime atidėlioti veiksmų“
Vis daugiau dėmesio skiriama ryšio tarp socialinių tinklų naudojimo ir psichikos sveikatos, ypač tarp paauglių, problemai. Šią vasarą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo „pirmą kartą visoje Europoje atlikti tyrimą dėl socialinių tinklų poveikio jaunų žmonių gerovei“.
N. Azzopardi Muscat teigė, kad labai svarbu įvertinti įrodymus, tačiau nereikėtų laukti per ilgai.
„Įrodymus reikia sistemingai kaupti, o tada reikia išsiaiškinti, kas gali būti veiksminga, ir kokio požiūrio norime laikytis, – sakė ji. – Tačiau visiškai aišku, kad negalime atidėlioti veiksmų ir sprendimų priėmimo“.
