Tačiau Londone vykusios donorų konferencijos dalyviai pripažino, kad galimybės artimiausiu laiku užbaigti jau beveik penkerius metus besitęsiantį konfliktą yra menkos: vilčių teikusios taikos derybos, vos prasidėjusios, buvo įšaldytos, kovos veiksmai intensyvėja, Rusija smarkiai nesutaria su Vakarų šalimis, o milijonai sirų kenčia nuo bombardavimo, benamystės ir bado.
„Padėtis Sirijoje yra labiausiai iš visų vietų žemėje panaši į pragarą“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat netryško optimizmu.
„Tiesiog neįtikėtina, kad 2016-aisiais, po jau beveik penkerius metus vykstančių kovų, mums susirinkus čia, Londone, padėtis toje šalyje iš tiesų yra blogesnė“, – sakė jis.
Vienos dienos susitikimas, vykęs sugriežtinto saugumo sąlygomis viename konferencijų centre netoli Britanijos parlamento rūmų, turėjo paspartinti pastangas suteikti pagalbą 4,6 mln. sirų, pasitraukusių į kaimynines šalis, tarp jų Jordaniją, Libaną ir Turkiją. Dar 6 mln. žmonių buvo priversti persikelti į kitas vietas Sirijoje, o daugiau negu ketvirtadalis milijono žmonių jau žuvo per šį karą.
Ankstesni raginimai tarptautinei bendruomenei paaukoti lėšų sulaukė menko atsako, o karas Sirijoje paskatino šimtus tūkstančių nevilties apimtų žmonių iškeliauti į Europą. Ketvirtadienį pateiktuose įsipareigojimuose žadama atsižvelgti į šią migraciją, steigiant mokyklas ir kuriant darbo vietas sirų pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, taip pat teikiant pagalbą didžiulį spaudimą patiriančioms pabėgėlius priimančioms šalims.
D.Cameronas sakė, kad donorai pasižadėjo šiais metais skirti beveik 6 mlrd., o iki 2020-ųjų – dar 5 mlrd. JAV dolerių.
Britų premjeras sakė, kad ši konferencija, kuriai vadovavo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Kuveitas ir JT, buvo „tikras proveržis – ne vien dėl pinigų, bet ir dėl to, kaip mes spręsime šias pabėgėlių krizes“.
Pažadėtos sumos mažesnės negu 9 mlrd. dolerių, kurių, pasak JT ir regiono šalių vyriausybių, reikia jau 2016 metams. Vis dėlto padėtis reikšmingai pagerėjo, palyginti su ankstesnėmis ne itin sėkmingomis lėšų rinkimo pastangomis.
Pernai panašią konferenciją organizavęs Kuveitas planavo užsitikrinti 7 mlrd. dolerių, bet sugebėjo surinkti tik pusę tos sumos, todėl teko apkarpyti kai kurias programas – pavyzdžiui, pagalbą pabėgėliams maisto produktais.
Pagalbos organizacijos sveikino šalių finansinės pagalbos įsipareigojimus, bet smerkė tarptautinę bendruomenę, kad leidžiama tęstis tam karui. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) prezidentas Peteris Maureris sakė, kad pasaulis parodė „politinių veiksmų ir ambicijų išspręsti šią krizę stygių“.
„Humanitarinė pagalba visuomet tėra avarinė priemonė ir niekada nebūna pakankama“, – pabrėžė jis.
