Šiaurės šalys nesutiks su Rusijos ir Vokietijos dujotiekio tiesimu Baltijos jūros dugnu, kol nebus ištirtas šio projekto poveikis aplinkai.
"Žinau, kad tai gali užtrukti. Mūsų nuomone, tam būtina skirti tiek laiko, kiek reikia", - pareiškė Lenkijoje viešintis Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Bildas).
Varšuva taip pat neslepia susirūpinimo Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED), kuris turėtų pradėti veikti iki 2010 metų, poveikiu aplinkai.
Švedija, Suomija ir Danija, kurių vandenis turėtų kirsti planuojamas dujotiekis, "yra atsakingos už Baltijos aplinką", - tvirtino Švedijos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kada Švedija ir kaimyninės šalys priimtų sprendimą dėl dujotiekio, C.Bildtas atsakė: "Iš tiesų tai priklauso nuo to, kiek išsamiai konsorciumas gali atsakyti į įvairius [su aplinka susijusius] klausimus."
Rusijos dujų milžinė "Gazprom" ir Vokietijos BASF bei E.ON 2005 metais sutiko Baltijos jūros dugnu nutiesti 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją gabenti.
Praėjusį penktadienį Švedijos aplinkosaugos agentūra paragino "Gazprom" padalinį "Nord Stream" nuodugniai ištirti planuojamo dujotiekio poveikį jūros florai ir faunai.
Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija taip pat ragina ištirti dujotiekio poveikį aplinkai, kartu primindamos apie cheminius ginklus, kuriuos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Baltijos jūroje paskandino Sovietų Sąjunga.
"Nord Stream" turėtų pateikti poveikio aplinkai tyrimo ataskaitą ir atskleisti dujotiekio tiekimo maršturą šį rudenį.
Kiek anksčiau šį mėnesį "Nord Stream" vadovaujantis buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) pareiškė manąs, kad dujotiekio žalos Baltijos aplinkai tikimybė yra ypač menka.
"Gazprom" taip pat tvirtina, kad dujotiekis nekelia pavojaus ekologijai.
