Nors šį kartą JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjo nuosaikiau nei paprastai, atsakymą CNN duoti įpareigoti Šiaurės Korėjos pareigūnai savo aštrios pozicijos nekeitė.
„Mes nesiklausome, ką sako „pasiutęs šuo“, nes jau girdėjome pakankamai“, - taip skambėjo Šiaurės Korėjos atsakymas.
Pchenjanas kaltina D.Trumpą ir Jungtines Amerikos Valstijas keliant įtampą, nematytą nuo Korėjos karo pabaigos 1953 metais. Anot Šiaurės Korėjos, svarbiausia yra ne žodžiai, o darbai – jie dabar beda pirštu į tris JAV lėktuvnešius ir povandeninį laivą, esančius prie Korėjos pusiasalio krantų.
„JAV mums grasina branduoliniais lėktuvnešiais ir strateginiais bombonešiais. Jie mums meta iššūkį pikčiausiomis ir žeminančiomis provokacijomis, tačiau mes į tai atsakysime stiprindami teisingumo jėgą, kad galėtume išrauti agresijos ir karo šaknį“, - tvirtina Šiaurės Korėjos pareigūnai.
D.Trumpas, tiesa, užsiminė ir apie diplomatiją, galinčią išvesti iš dabartinės aklavietės, jei Šiaurės Korėja nebesielgtų provokuojančiai, neberengtų balistinių raketų bandymų ir sutiktų su „visišku, patikimu ir absoliučiu“ branduolinių ambicijų atsisakymu. Šiaurės Korėją stebintys ekspertai mano, kad tai yra praktiškai neįmanoma.
„Tikimybė, kad Šiaurės Korėja atsisakys branduolinio ginklo siekių, yra beveik lygi nuliui. Jie jau matė, kas nutinka šalims, atsisakiusioms savo branduolinių programų, tad jie jos laikysis kaip esminio šalies režimo išlikimo garanto“, sako buvęs CŽV vadovas Michaelas Haydenas.
Įvertinimas ir auditorija
Nors D.Trumpas su įspėjimu Šiaurės Korėjai pasirodė Pietų Korėjos nacionalinėje asamblėjoje, atrodė, kad jis kreipiasi ir į visą pasaulį.
„Tai nebuvo pernelyg išpūsta kalba. Nebuvo kalbama apie „raketininką“ ir „įsiūtį bei ugnį“. Tačiau pagyrus už tai reikia pabrėžti, kad nepaisant to jis nepasakė, kaip išeiti iš tos situacijos, kurioje esame dabar“, - sako M.Haydenas.
Jamesas Clapperis, ankstesnis JAV Nacionalinės žvalgybos vadovas, JAV prezidento kalbą įvertino kaip stiprią, tačiau nepakankamą.
„Norėčiau, kad jis būtų plačiau kalbėjęs apie Šiaurės Korėjos daromus žmogaus teisių pažeidimus“, - tvirtina ekspertas.
Ir nors Trumpui pavyko išvengti labai griežtos retorikos ir apsivardžiavimo, jis vis tiek suerzino autoritarinio režimo valdžią. Gyvenimą Šiaurės Korėjoje jis išvadino „pragaru, kokio nenusipelno niekas“ ir pareiškė, kad šalis „nusikalto prieš žmones ir Dievą“.
„Jei turi tikslą prisikviesti ką nors derėtis, nereikėtų imtis įžeidinėjimo ir puolimo. Vienas dalykas yra paminėti žmogaus teisių aspektą, kitas – skirti didžiąją kalbos dalį Šiaurės Korėjos brutalumui apibūdinti. Pietų Korėjos gyventojai tuo metu laukė, kol Trumpas patvirtins sąjungininkų susitarimo tvirtumą, o ne padidins poreikį griebtis ginklų“, - sako Yonsei universiteto profesorius Johnas Delurys.
