Šis derybų pasiūlymas, pirmasis nuo Pietų Korėjos taikingo prezidento Moon Jae-ino išrinkimo, buvo pateiktas Raudonajam Kryžiui Seule pasiūlius atskirą susitikimą aptarti klausimui dėl 1950–1953 metų Korėjos karo išskirtų šeimų susitikimo.
Pietų Korėjos gynybos ministerija susitikimą pasiūlė surengti penktadienį, pasienio kaime Panmundžome, o Raudonasis Kryžius derybas ten pat pasiūlė surengti rugpjūčio 1 dieną.
Jei vyriausybės susitikimas įvyks, tai bus pirmos oficialios abiejų Korėjų derybos nuo 2015 metų gruodžio. Moon Jae-ino konservatyvi pirmtakė Park Geun-Hye atsisakydavo įsitraukti į dialogą su Pchenjanu, nesant šio izoliuoto režimo apčiuopiamų įsipareigojimų dėl branduolinio nusiginklavimo.
„Teikiame pasiūlymą dėl susitikimo, ... kuriuo būtų siekiama sustabdyti visą priešišką veiklą, eskaluojančią karinę įtampą palei sausumos sieną“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Raudonasis Kryžius sakė, jog tikisi „teigiamo atsako“ iš savo kolegų Šiaurės Korėjoje ir viliasi, kad šeimų susitikimą bus galima surengti spalio pradžioje. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų pirmas per dvejus metus.
Konfliktas, įtvirtinęs Korėjos padalijimą, išskyrė milijonus šeimų. Daug žmonių mirė negavę progos pamatyti savo artimųjų kitapus sienos arba kažką apie juos sužinoti. Per itin militarizuotą sieną draudžiamas bet koks civilių bendravimas.
Bėgant laikui gyvų Pietų Korėjos žmonių, turinčių giminaičių Šiaurės Korėjoje, skaičius mažėjo. Dabar jų belikę maždaug 60 tūkstančių.
Gegužę į valdžią atėjęs Moon Jae-inas pasisakė už dialogą su Šiaurės Korėja. Jo nuomone, tai galbūt sudarytų sąlygas pasodinti Pchenjaną prie derybų stalo, tvyrant didžiulei įtampai dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi ambicijų.
Tačiau Pchenjanas, pažeisdamas Jungtinių Tautų rezoliucijas, išbandė virtinę raketų. Per vėliausią bandymą liepos 4-ąją Pchenjanas pirmąkart paleido tarpžemyninę balistinę raketą. Tai padidino pasaulio nerimą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) reikalavo dar labiau sugriežtinti JT sankcijas Šiaurės Korėjai.