Egzistuoja diktatūros ir egzistuoja Korėjos Demokratinė Liaudies Respublika. Branduolinis ginklas, asmenybės kultas, militaristinė propaganda ir komunistinis režimas – tokios asociacijos pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie šią Tolimųjų Rytų valstybę. Politinės naujienos viešojoje erdvėje užgožia eilinių gyventojų padėtį, kuri turėtų būti pasaulio bendruomenės dėmesio centre.
Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai kylant maisto kainoms žiniasklaidoje neretai pasirodo pranešimų apie bado grėsmes. Dažniausiai ši rizika būna susijusi su sacharinės Afrikos regionais, tačiau Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos paskelbtame pranešime pasaulis buvo šokiruotas: Šiaurės Korėja ir vėl nebesugeba išmaitinti savo gyventojų.Susiję straipsniai
JAV Kongresas nesugebėjo parengti taupymo plano Graikai protestuos prieš naujos vyriausybės taupymo planus Novatoriškas verslo idėjas padės įgyvendinti „The Startup Kitchen“ JAV bankų vadovams premijos bus sumažintos trečdaliu Politikai spręs dėl Modernaus meno centro statuso
Gresia badas
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 24 mln. gyventojų turinčioje valstybėje bado grėsmė iškilo 6 mln. žmonių. Tokį akibrokštą lėmė neefektyvi, tačiau griežtai centralizuota planinė ekonomika, labai šaltos žiemos ir potvyniai, sunaikinę pastarųjų metų derlius bei valdžios nenoras išleisti užsienio valiutos atsargų maisto programai. Normuojamo maisto kiekis šiuo metu tesiekia 200 g per dieną, tačiau ir jo pakanka ne visiems.
Prastas ir pernelyg mažas racionas per pastaruosius dešimtmečius lėmė ligų išplitimą ir biologinius tautos pokyčius. Šiaurės Korėjos gyventojai vidutiniu ūgiu smarkiai nusileidžia kaimynams iš pietų.
Korėjos knygnešiai
Informacijos kontrolė neleidžia smulkiai susipažinti su esama padėtimi. Reporteriai be sienų paskelbtame žiniasklaidos laisvės reitinge Šiaurės Korėjoje užima 177 vietą iš 178. Tenka remtis nuo režimo pasprukusių liudininkų pasakojimais. „The Telegraph“ kalbinamų asmenų išpažintys primena apokaliptinius tarpukario badmečio vaizdinius Ukrainoje. „Teko kopti į kalnus ir ieškoti sriubai tinkančių laukinių augalų, silpnesnieji buvo priversti valgyti gyvulių išmatas“, – prisiminė 68 metų Kimas Yeongas.
Į Kiniją perbėgusi Li džiaugėsi: „Mes bent jau turėjome galimybę ką nors užsiauginti šalia namų arba susirasti maisto gamtoje, tuo metu dalis žmonių miestuose nebeištverdavo, savo akimis mačiau mirštančius senolius ir vaikus.“
Badauja ir kariuomenė
Kenčia ne tik paprasti gyventojai. „The Telegraph“ teigimu, maisto nepriteklių jaučia kone pusė armijos. Slapta išgabentame vaizdo įraše kareiviai skundžiasi: „Nuo pavasario maisto porcijos sumažėjo perpus, per pietus gauname vos septynias nykščio dydžio bulves.“
Režimas, tiesiogine žodžio prasme nebegalintis išmaitinti svarbiausios atramos, gali turėti rimtų problemų.
Ne pirmas kartas
Maisto, kaip, beje, ir elektros, transporto, švietimo ar medicinos paslaugų, trūkumas jau seniai tapo Šiaurėjos Korėjos kasdienybe. Vis dėlto dažniausiai vyriausybei pavykdavo patenkinti bent jau šių poreikių minimumą. Nepaisant to, šalyje cikliškai kyla humanitarinės katastrofos. Nuo paskutinio bado teprabėgo vos daugiau nei dešimtmetis. Tuomet, šaliai susidūrus su tiekimo problemomis iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, nelaimė nusinešė per 1 mln. žmonių gyvybių.
Kaltina valdžią
Šiaurės Korėjos viduje pašalietis vargu ar išgirs nusiskundimų, tačiau pasprukę gyventojai neslepia nepasitenkinimo komunistiniu režimu. Prieš dvejus metus vyriausybė įvedė naują valiutą, kuri sunaikino žmonių santaupas. Šis sprendimas sužlugdė nelegalų, tačiau toleruojamą smulkųjį verslą, kuris aprūpindavo visuomenę maisto produktais.
Tačiau pabėgėliai teigia, kad pastaraisiais metais valdžios diktatas atlėgo, sumažėjo koncentracijų stovyklų skaičius ir grėsmė patirti kolektyvinę bausmę už šeimos narių nuodėmes. Vis dėlto ši valstybė žmogaus teisių pažeidinėjimo srityje išlieka tarp lyderių, skelbia „Human Rights Watch“.
JAV spaudžia
Rugsėjį simbolinį pagalbos gestą parodė didžiausia Šiaurės Korėjos priešininkė JAV – atsiuntė humanitarinės pagalbos už 900 tūkst. JAV dolerių. Šiuo masalu siekiama paskatinti Kim Jong Ilą grįžti prie derybų stalo dėl branduolinio nusiginklavimo mainais siūlant didesnę ekonominę pagalbą. 2008 metais JAV nutraukė paramą režimui dėl pastarojo grasinimų susidoroti su kaimyne Pietų Korėja. Tikimybė, kad diktatorius pasiduos tokiems gundymamas, – menka. Iki tol JAV buvo didžiausias humanitarinės pagalbos šaltinis, per JTO maisto programos misijas suteikė produktų už 800 mln. JAV dolerių.
Kritinė situacija verčia ieškoti išeičių. Šiemet Europos Komisija nutarė skirti badaujančiai šaliai maisto už 14,5 mln. JAV dolerių. Šiuo metu JAV prezidento administracija ieško galimybių vienu metu taikyti ekonomines sankcijas ir gelbėti nuo bado kenčiančius žmones. Ne paslaptis, kad parama atsiduria režimo elito, kuris savo nuožiūra paskirsto išteklius, rankose, tačiau bent jau dalis produktų galėtų pasiekti ir eilinius gyventojus.
Kapitalizmas leidžia šaknis
Globaliame pasaulyje kiekviena valstybė priversta ieškoti sąlyčio taškų. Pagrindinė partnerė Kinija itin palankiomis kainomis tiekia naftą, o pasienio regionuose aktyviai vykdoma pusiau legali prekyba. Turistai iš Rusijos ir Kinijos gali atostogauti kai kuriuose šalies regionuose. Vakarų piliečiams suteikiama proga aplankyti reprezentacines vietas griežtai prižiūrint saugumo pareigūnams. Tokiu būdu fomuojamas iškreiptas socialistinio realizmo vaizdas ir pritraukiama užsienio valiuta.
Šalis palengva įsileidžia ir Vakarų kompanijas, tačiau šis žingsnis greičiau tėra eksperimentas, o ne visavertis bendradarbiavimas.
2004 metais pasienyje su Pietų Korėja buvo atidarytas Kaesongo pramoninis parkas, į jį pietiečiai įgijo galimybę perkelti dalį verslo. Pigi darbo jėga, viena kalba ir mažas atstumas pritraukė įvairių gamintojų dėmesį. Nauda abipusė, Šiaurės Korėja turi galimybę įdarbinti gyventojus ir gauti užsienio valiutos, o pietiečiai – sumažinti gamybos sąnaudas ir stiprinti bendradarbiavimą.
Žinoma, ši kapitalizmo sala komunistinėje valstybėje griežtai saugoma, atrenkami tik itin lojalūs partijai darbuotojai, be to, verslo galimybes riboja JAV, kurios draudžia į šalį importuoti aukštųjų technologijų produktus. 2010 metų gegužę įvykęs ginkluotas „Roks Cheonan“ incidentas tarp abiejų pusių trumpam įšaldė politinius santykius, tačiau užmegztas ekonominis dialogas vis dar tęsiasi. Galbūt ateityje panašiai bus bendradarbiaujama ir kituose regionuose
Neatsakytas lieka pagrindinis klausimas. Kokią katastrofą turi patirti režimo nukamuota valstybė, kad būtų imtasi rimtos ekonominės politikos pertvarkos?
Faktai: Šiaurės Korėja
6 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų gresia badas.
Šiaurės Korėja yra viena labiausiai militarizuotų valstybių pasaulyje. Aktyvią karinę tarnybą atlieka 1,1 mln. gyventojų, 8,2 mln. yra kariniame rezerve.
1994–1997 m. kilęs badas nusinešė per 1 mln. gyvybių. Tikslūs skaičiai iki šiol nėra žinomi.
