Ukrainos ir Rusijos prezidentai pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis didžiulė Rusijos karinė bazė Sevastopolyje liks kontroliuojama Maskvos iki 2042, o gal netgi iki 2046 metų.
Ankstesnė bazės Sevastopolyje nuomos sutartis Rusijos Juodosios jūros laivynui baigiasi 2017 metais. Buvęs Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka aiškiai deklaravo siekį, kad iki šios datos rusų karo laivynas pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos. Tačiau naujasis šalies prezidentas Viktoras Janukovičius pateisino savo elektorato Ukrainoje, o juo labiau Kremliaus, lūkesčius ir sudarė sandėrį: nuomos terminas pratęsiamas mainais už pigesnes rusiškas dujas.
V. Janukovičius jautė oligarchų spaudimą
Iš V. Janukovičiaus tokio sprendimo buvo galima tikėtis, žinant jo palankumą Maskvai, nors pastaruoju metu Ukrainos prezidentas keliais pareiškimais bandė pateikti save kaip tikrą Ukrainos suvereniteto gynėją. Neseniai jis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie Ukrainos prisijungimą prie Rusijos ir Baltarusijos sąjungos, taip pat labai skeptiškai įvertino rusų kalbos, kaip antrosios valstybinės kalbos, įvedimo Ukrainoje galimybę.
Tačiau gundymui pigiomis dujomis naujasis Ukrainos vadovas neatsispyrė: jis priėmė Maskvos pasiūlymą bent dešimt metų gauti dujas beveik trečdaliu pigiau nei jos kainuoja ukrainiečiams dabar, o vėliau Ukrainai taip pat būtų taikomas lengvatinis tarifas. Per metus Ukraina sutaupys maždaug po 1,2 milijardo JAV dolerių. Taip pat Rusija pradės mokėti Ukrainai realius pinigus už bazės nuomą, nes iki šiol kasmetinė suma (beveik 98 milijonai JAV dolerių) buvo nurašoma nuo skolos už dujas.
Per spaudos konferenciją V. Janukovičius paaiškino, kad toks susitarimas su Rusija buvo gyvybiškai svarbus, nes „buvusios premjerės Julijos Tymošenko pasirašyta dešimties metų trukmės sutartis dėl dujų tiekimo buvo labai nepalanki Ukrainai ir varė šalį į kapus“.
Kodėl V. Janukovičius priėmė tokį drastišką sprendimą, sukėlusį Ukrainoje audringus debatus? Visų pirma Ukraina yra atsidūrusi išties sudėtingoje ekonominėje situacijoje, todėl pigesnių energetinių išteklių klausimas jai gyvybiškai svarbus. Antroji priežastis – V. Janukovičius jautė galingą oligarchų, valdančių šalies metalurgijos ir chemijos pramonės įmones (būtent jos yra svarbiausios rusiškų dujų vartotojos), spaudimą.
Rusijos įtakos bastionas
Ukrainos gyventojai ir politinės jėgos, vertindamos susitarimą „Sevastopolis mainais už pigias dujas“, susiskirstė į maždaug tris lygias dalis. V. Janukovičiaus „Regionų partijos“ rėmėjai, rytinių ir pietinių Ukrainos sričių, Krymo ir paties Sevastopolio gyventojų dauguma laiko tai teisingu sprendimu.
Maždaug trečdalis gyventojų, naujausių sociologinių apklausų duomenimis, šią naujieną priėmė be ryškesnių emocijų, o daugelis Vakarų ir Vidurio Ukrainos gyventojų – su pasipiktinimu. Neabejotina, jog šie įvykiai paskatins dar didesnį ukrainiečių visuomenės susiskaldymą. Reikalas tas, kad Sevastopolio ir apskritai Krymo pusiasalio klausimas šaliai ypač jautrus. Paties Krymo gyventojų dauguma nėra lojali Ukrainai, laikosi prorusiškų pozicijų, periodiškai kelia Krymo prijungimo prie Rusijos klausimą. Didžiulė rusų karinė įgula Sevastopolyje yra tarsi dalinės Krymo priklausomybės Rusijai garantas.
Tautiškai nusiteikusius ukrainiečius tai, be abejo, erzina. Beje, būtent iš Sevastopolio Rusijos agresijos prieš Gruziją metu rusų kariniai laivai plaukė blokuoti Gruzijos pakrančių. Grįžusius iš kovinės užduoties rusų jūrininkus Sevastopolio gyventojai sutiko kaip didvyrius, nors tuo pat metu Lvove, Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose buvo rengiamos palaikymo Gruzijai akcijos, o tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka grasino neįleisti Rusijos laivų, dalyvavusių agresijoje prieš Gruziją, atgal į Sevastopolį.
Opozicija piktinasi
Sprendžiant bazės Sevastopolyje likimą, Ukrainos prezidento V.Janukovičiaus balsas yra labai svarbus, tačiau galutinį žodį turės tarti parlamentas – Aukščiausioji Rada. Opozicinių partijų atstovai jau vienu balsu kalba, kad V.Janukovičiaus pasirašytas susitarimas yra Ukrainos nacionalinių interesų išdavystė. Partija „Mūsų Ukraina“ pagrasino prezidentui apkalta ir teigia, kad šis sprendimas pažeidžia Ukrainos konstituciją.
Partijos „Vieningasis centras“ vadovas Vladimiras Baloga išreiškė gilų apgailestavimą dėl prezidento sprendimo. „Labai skaudu tai pripažinti, tačiau tokie susitarimai primena nepriklausomos Ukrainos valstybės politinės kapituliacijos aktą. Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokacijos Ukrainos teritorijoje termino pratęsimas – tai tik formalus pretekstas Maskvai realizuoti planus dėl Krymo susigrąžinimo į Rusijos jurisdikciją. Rusijos karinė bazė yra separatistinės veiklos Kryme ir antivalstybinių nuotaikų Ukrainos rytuose ir pietuose kurstymo centras“, – sakė opozicijos atstovas.
„Gali būti, kad parlamentas kreipsis išaiškinimo į šalies Konstitucinį teismą, tačiau niekam Ukrainoje nėra paslaptis, jog šis teismas yra V.Janukovičiaus rankose, todėl priims prezidentui palankų spendimą“, – Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė Kijevo transatlantinio bendradarbiavimo instituto direktorius Vladimiras Gorbačius.
Paklaustas, ar Sevastopolio karinės jūrų bazės nuoma Rusijai neužkerta Ukrainai kelio stoti į NATO, analitikas teigia: „Šis kelias jau seniai yra užkirstas. Jau po karo Gruzijoje NATO patyliukais nusprendė, jog nesiplės į Rytus, kad neerzintų Maskvos. Apskritai Ukraina yra priklausoma nuo Maskvos ne tik dėl jos teritorijoje esančios rusų karinės bazės. Mes priklausomi nuo Rusijos ekonomiškai, o po paskutinių rinkimų – ir politiškai.
Ne paslaptis, kad daug dabar aukštus postus užimančių Ukrainos politikų yra lojalūs Rusijai. Ir netgi ukrainiečių visuomenės didžioji dalis yra nusivylusi Vakarais ir nenori stojimo į NATO. Nors neaišku, kaip būtų po 10 ar 20 metų. Dabar atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos bus dar sunkiau, tačiau tai bus įmanoma. Juk visus susitarimus galima peržiūrėti.“
Rusijos laimėjimas
Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Borisas Gryzlovas pareiškė, kad rusų parlamentarai paskubės artimiausiu metu ratifikuoti susitarimą su Ukraina. Neabejotina, kad Rusijai susitarimas dėl Sevastopolio – didžiulis politinis laimėjimas. Kariniu požiūriu Rusija galėtų apsieiti ir be Sevastopolio – jau keletą metų plečiama kita Juodosios jūros laivyno bazė, esanti Novorosijske.
Į šį uostamiestį buvo ketinama perdislokuoti laivus iš Sevastopolio, jei Ukraina nebūtų pratęsusi bazės nuomos sutarties. Tačiau geopolitiniu požiūriu Rusija pasiekė didelį laimėjimą, pratęsdama savo kariuomenės buvimą Ukrainos teritorijoje ir gerokai sustiprindama įtaką Ukrainos ekonominiame bei politiniame gyvenime.
Dr. Manvydas Vitkūnas