Akiko Iwasaki žinojo, kad netoliese yra žemės iškilimas, kuris ją išgelbetų. Tačiau ji nespėjo. Jai pritrūko vos kelių metrų, ir ji buvo praryta milžiniškos bangos, nešusios kartu su savimi mašinas ir namus – viską, kas pasitaikydavo jos kelyje.
Iš pradžių ji manė, kad jos gyvenimas priartėjo prie pabaigos. Bet ji nejautė baimės. Ji suprato, kad dar nėra pasiruošusi mirti.
„Aš norėjau gyventi“, – Iwasaki prisimena, praėjus beveik šešiems mėnesiams po to, kai Šiaurės Rytų Japonija buvo pavergta cunamio, sukelto žemės drebėjimo. Jos istoriją pasakoja CNN.
„Aš pradėjau irtis link bangos paviršiaus. Kažkur virš manęs buvo valtis, tačiau kažkokiu būdu, aš sugebėjau ją patraukti sau iš kelio. Tada šviesa pasidarė ryškesnė ir aš pagalvojau, kad galėčiau išsigelbėti, jei pasiekčiau paviršių“, – prisimena japonė.
Jos kolegos ir kaimynai, kurie spėjo užkopti į kalną, matė, kaip Akiko pradingo vandens sukūryje. Ją pasiglemžė, kaip ir mašinas, kurios sukosi aplink ją. Akiko dukra rėkė, matydama, kaip pradingsta jos motina.
Satoshi Ito, viešbučio, kuriame dirbo Akiko, vadybininkas, jau buvo spėjęs užsilipti kuo aukščiau. Savo telefono kameros pagalba jis užfiksavo unikalius kadrus – kaip žmonės desperatiškai gelbėjasi nuo galingojo cunamio.
Ito pasakoja, kad praėjus šiek tiek laiko, žmonės pradėjo suprasti, kad veikiausiai prarado Akiko. Tačiau dar po kelių akimirkų moteris išniro iš vandens, banga ją užnešė ant kito, šalia esančio kalno.
Akiko negali paaiškinti, kaip ji išgyveno, kodėl ji netapo viena iš tų 20 000 žmonių, kurie mirė arba iki šiol yra dingę be žinios po šios stichinės nelaimės.
„Man tiesiog pasisekė“, – sako ji. „Visos sąlygos mano išsigelbėjimui buvo toje akimirkoje. Jei tai būtų atsitikę truputį anksčiau ar truputį vėliau, aš turbūt būčiau mirusi.“
„Kol kas aš neturiu jokio aiškaus atsakymo. Tačiau dėl to, kad aš išgyvenau, aš tikiu, kad turiu gyventi kitaip, išnaudoti savo gyvenimą – už tuos, kurie prarado savąjį.“
Praėjus šešiems mėnesiams po cunamio, Akiko gyvena viename iš laikinų namų, pastatytų Japonijos valdžios. Jis yra tolokai nuo jos buvusios darbovietės, tačiau ji kasryt keliauja ten, kad vadovautų atstatymo darbams. Nuo pat ankstyvaus ryto darbininkai pluša, atstatynėdami tai, ką prarado.
Būtent tokie užsibrėžę žmonės, kaip Akiko Iwasaki, yra Japonijos atstatymo širdyje.
