Kalbėdamas autoritetingam leidiniu A. Vučičius pažymėjo, kad nepritaria Vladimiro Putino teritorinėms ambicijoms ir perspėjo, kad „blogiausia dar ateityje“. Jis taip pat pareiškė, kad su V. Putinu nekalbėjo jau „daugelį mėnesių“, nepaisant anksčiau vykusių glaudaus bendradarbiavimo.
„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad neturime galimybių ir negalime palaikyti Rusijos invazijos Ukrainoje, – Pareiškė Vučičius „Bloomberg“, kalbėdamas savo rezidencijoje Belgrade. – Mums Krymas yra Ukraina, Donbasas yra Ukraina – ir taip ir liks“.
Serbija istoriškai bandė išlaikyti savo geopolitinių ir ekonominių interesų balansą tarp Rytų ir Vakarų, tačiau šiuos pamatus sudrebino V. Putino surengta invazija į Ukrainos teritoriją. Belgradas nenoriai kalba apie galimą prisijungimą prie JAV ir ES sankcijų prieš Rusiją, kurios spaudžia serbus nutraukti ryšius su V. Putinu ir jo energijos šaltinių tiekimu.
Pernai į prezidento postą perrinktas A. Vučičius sako, kad jo šalies svarbiausias tikslas – narystė Europos Sąjungoje. Tačiau sankcijų Rusijai jis nepalaiko dėl vidinių politinių priežasčių – Kosovo nepriklausomybės klausimo ir pačios Serbijos susidūrimo su ekonominėmis sankcijomis. Maža to, Serbija yra priklausoma nuo rusiškų dujų, kurias Kremlius parduoda šiai valstybei už mažesnę negu rinkos kainą.
„Mes ne visada džiugiai sutinkame jų veiksmus, – pareiškė A. Vučičius. – Mes tradiciškai turime gerus santykius, tačiau tai nereiškia, kad mes palaikome kiekvieną jų sprendimą ar daugelį sprendimų, kurie priimami Kremliuje“.
Nepaisant suartėjimo su Rusija po Balkanų karų ir NATO įsikišimo 1999-aisiais, ekonomine prasme Serbija pamažu tolsta nuo Rusijos įtakos. Didžiausia serbų prekybos partnerė yra Europos Sąjunga, o užsienio prekybos dalis su Rusija sudaro vos apie 6 proc.
Tuo pačiu Serbija išsiskiria iš visos Europos – kartu su Vengrija, pažymima „Bloomberg“, – dėl savo pozicijos Rusijos klausimais. Šios šalies oro linijos ir toliau tęsia skrydžius į Rusijos miestus, o praėjusiais metais darytoje apklausoje V. Putinas serbų buvo įvardintas populiariausiu pasaulio lyderiu.
Nepaisant to, pasitaiko ir nesutarimų su Rusija. Pavyzdžiui, „Wagner“ grupuotei pradėjus verbuoti serbus į savo gretas, įsikišti teko ir A. Vučičiui: „Wagner“ nedarys to Serbijos teritorijoje“. Toks kategoriškas Serbijos lyderio pareiškimas sulaukė ir JAV atstovo šioje šalyje pagyrų. „Džiaugiuosi girdėdamas iš prezidento Vučičiaus ir jo administracijos, kad jie įžvelgia grėsmę taikai ir stabilumui „Wagner“ pradėjus veikti Serbijoje, – cituojamas Christopheris Hillas. – Aš sakau, kad tai yra geriausia, ką Rusija gali pasiūlyti serbams: galimybę mirti tolimoje šalyje dėl kažkieno agresijos karo“.
Kosovo problema išlieka itin skausminga Serbijai, kuri laiko šią valstybę savo teritorija – labai panašiai, kaip Putinas mato Ukrainą. Būtent Kosovo nepriklausomybės nepripažinimas tampa didžiausia kliūtimi Serbijai patekti į ES.„Mes turime keisti situaciją ant žemės, eidami smulkiais žingsniais pasitikėjimo tarp dviejų pusių link ir tuomet pamatysime, kaip galime išspręsti kitus dalykus, – pareiškė A. Vučičius. – Ne svajoti apie kažką, kas žinome, kad niekada neįvyks“.
A. Vučičius interviu metu pabrėžė, kad Serbijos ateitis yra narystė ES, „kito kelio nėra“ ir išreiškė viltį, kad paskelbus referendumą jo šalies gyventojai įtvirtins savo kelią į Vakarus, tačiau pageidavo „užtikrinimo, kad ta narystė yra reali“.
