95 metų senutė Li Siufeng pašiurpino vieno Guangsi provincijos (Kinija) kaimo gyventojus, kai praėjus 6 dienoms po savo mirties atsikėlė iš karsto.
Li Siufeng jau ne vienerius metus savo namelyje gyveno viena. Neseniai ji buvo paslydusi ant laiptų ir susitrenkusi galvą, todėl sunkiai vaikščiojo. Kasryt ją aplankydavo netoliese įsikūrusi kaimynė arba jos sūnus – atnešdavo pusryčius, aptvarkydavo namus, papasakodavo kaimo naujienas.
Vieną rytą pas senolę užsukusi kaimynė rado ją lovoje nejudančią ir nekvėpuojančią. Niekaip negalėdama pažadinti, kaimynė nutarė, jog Li Siufeng mirė miegodama. „Kad ir kaip ją purčiau, šaukiau vardu ir žadinau – ji nereagavo. Supratau, kad ji mirusi, ir pradėjau organizuoti laidotuves“, – pasakojo senutės kaimynė Čen Čingvam.
Pagal vietines tradicijas laidotuvės turėjo įvykti ne anksčiau kaip po savaitės – per tą laiką su pašarvota Li Siufeng galėjo atsisveikinti ir artimieji, ir draugai. Į gėlėmis apkaišytą karstą senolė buvo paguldyta vasario 19-ąją – praėjus dviem dienoms, kai be gyvybės ženklų buvo rasta savo lovoje.
Kaimynė nutarė senolės karsto neužkalti iki pat laidotuvių, kurios turėjo įvykti vasario 24-ąją. Tačiau laidotuvės taip ir neįvyko, nes dieną iki jų atvykusi į kaimynė rado karstą... tuščią. „Kai pamačiau, kad karstas tuščias, aš tiesiog persigandau. Iš siaubo pasidarė silpna, bet sukaupiau jėgas ir išbėgau ieškoti pagalbos“, – pasakojo Čen Čingvam.
Kaimo žmonės nedelsdami puolė ieškoti dingusio kūno ir buvo tiesiog priblokšti, kai surado senutę... sėdinčią savo pačios namų virtuvėje ant kėdės ir verdančią sriubą! „Aš labai ilgai miegojau ir išalkau, tad nutariau ką nors pasigaminti“, – apstulbusiems kaimynams paaiškino Li Siufeng.
Medikai mano, kad senolę buvo ištikusi itin retai pasitaikanti letargijos būsena, dažniausiai vadinama letargo miegu. Per šią būseną labai susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja arba visai dingsta reakcija į aplinkos dirgiklius. Gyvybinės funkcijos būna sustojusios, bet smegenys veikia, tarsi žmogus miegotų. Letargo miegas gali tęstis nuo kelių valandų iki dešimčių metų. „Tik dėl vietinių tradicijų, kurios reikalauja, kad žmogus nebūtų laidojamas bent savaitę po mirties, šiai moteriai pavyko išgyventi. Kitaip ji būtų atsibudusi jau po žeme ir tada iš tiesų būtų mirusi“, – sakė medikai.
Beje, nors senolei pavyko „apgauti mirtį“, ji neteko visų savo užgyventų daiktų, mat pagal vietos tradicijas, mirus žmogui, visa jo nuosavybė turi būti sudeginta.
„Akistatos“ inf.
