Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai O. Scholzas susiduria su vis didesniu spaudimu namuose, nes visuomenė jaučia nuovargį dėl karo.
„Manau, kad dabar atėjo laikas aptarti, kaip galėtume išeiti iš šios karo padėties ir greičiau pasiekti taiką“, – sakė O. Scholzas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF.
Kraštutinių dešiniųjų AfD ir kraštutinių kairiųjų BSW partijos, kurios abi nori nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, praėjusią savaitę Vokietijoje vykusiuose dvejuose regioniniuose rinkimuose pasiekė didelių laimėjimų, o O. Scholzo nacionalinės koalicijos partijos juose pasirodė prastai.
Kalbant apie pagalbos Ukrainai dydį, Vokietija yra antra po Jungtinių Valstijų, o Berlynas ne kartą žadėjo tęsti paramą „tiek ilgai, kiek reikės“.
O. Scholzas taip pat teigė, kad Rusija turėtų dalyvauti kitame taikos aukščiausiojo lygio susitikime dėl karo nutraukimo. Pirmajame, surengtame šią vasarą Šveicarijoje, Rusijos atstovų nebuvo.
„Svarbu, kad darytume pažangą, – ZDF sakė Vokietijos kancleris.
„Neabejotinai bus surengta dar viena taikos konferencija ir mes su (Ukrainos) prezidentu sutinkame, kad joje turi dalyvauti Rusija“, – teigė O. Scholzas.
Birželį į pirmąjį Ukrainos organizuotą aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje susirinko daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukšto rango pareigūnai, bet Rusija nebuvo pakviesta.
Kyjivas nori surengti antrąjį taikos susitikimą šiais metais, o prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pabaigoje pareiškė, jog Rusija turėtų jame dalyvauti, kad būtų pasiekta „reikšmingų rezultatų“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį teigė, kad yra pasirengęs deryboms su Ukraina, nors prieš tai atmetė derybų galimybę, kol vyksta Kyjivo operacija Rusijos Kursko regione.
Kremlius anksčiau tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas turėtų priversti Kyjivą atsisakyti teritorijos, kurią Maskva laiko savo nuosavybe, bet tai yra nepriimtina sąlyga Ukrainai.
