O. Scholzas taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi „derėtis su Ukraina, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, bei pabrėžė nepajudinamą Vokietijos ryžtą remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija tiek, kiek reikės“, – sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pranešime.
Prieš pokalbį su V. Putinu O. Scholzas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
O. Scholzas su V. Zelenskiu kalbėjosi „iš anksto ir tai darys po pokalbio su Rusijos prezidentu“, sakoma S. Hebestreito pranešime.
V. Putinas nėra kalbėjęsis su dauguma NATO ir Vakarų lyderių nuo 2022 m., kai Europos Sąjunga ir JAV įvedė plačias sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Iš NATO bloko šalių V. Putinas palaiko ryšius su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kritikuojančiu Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu, ir su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Pirmasis per beveik dvejus metus Vokietijos ir Rusijos lyderių pokalbis įvyko kritišku Maskvos invazijos į Ukrainą metu. Kyjivo pajėgos patiria vis didesnį spaudimą, karui artėjant prie trečios žiemos. Vokietija yra viena didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų, pagal suteiktą pagalbą Kyjivui antra po JAV. Tačiau Donaldo Trumpo, per kampaniją kritikavusio pagalbą Ukrainai, išrinkimas JAV prezidentu sukėlė abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.
