Naujasis Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy šaukia neeilinę ES Vadovų Tarybą, kurioje bus aptariama esama Bendrijos ekonominė padėtis ir socialinio užimtumo klausimai.
ES lyderiai vasario 11 dieną susirinks Briuselyje, pirmadienį paskelbė ES naujasis prezidentas.
„Tai pirmoji mano darbo diena,“ – sausio 4 d. video pasisveikinimo metu sakė H.Van Rompuy. „Jau rengiuosi kitam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, vyksiančiam vasario 11 dieną. Ėmiausi iniciatyvos, kad būtų sušauktas Tarybos posėdis, kurio pagrindinė tema būtų ekonomika“.
„Mums reikalingas spartesnis ekonomikos augimas, kad galėtume tvirtai finansuoti mūsų socialinį modelį, išsaugoti mūsų europietišką gyvenimo būdą“, - aiškino ES prezidentas.
Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis bedarbystė ES gali didėti ir iki metų pabaigos pasieks 10,3 proc.
Prognozuojama, kad bedarbystė sparčiausiai augs Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Airijoje ir pirmininkauti ES pradėjusioje Ispanijoje, kurioje bedarbių skaičius jau artėja ties 20 proc. riba.
Ypatingai didelė bedarbystė yra tarp jaunų žmonių, kurių skaičius pasiekė naują Europos istorinę aukštumą.
Busimame susitikime bus kalbama ir apie padėtį Graikijoje, kurios BVP 2010 m. peržengs 12 proc. ribą, taip pirmą kartą bus aplenkta Italija, kurios biudžeto deficitas iki šiol buvo didžiausias visoje ES.
Reitingų agentūra „Fitch“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų sumažino Graikijos skolinimosi reitingus iki „B“ lygio.
ES 2020 m. strategija
„Aš tikiu, kad ekonominiai klausimai – kaip suvaldyti ekonominės krizės įtaką užimtumui ir finansiniam stabilumui, kaip parengti tinkamą ekonomikos atgaivinimo strategiją – bus ateinančių mėnesių kiekvienos vyriausybės svarbiausiu prioritetu,“ – sakė H.Van Rompuy.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pradėjo viešas diskusijas dėl naujos ES ekonomikos ir užimtumo skatinimo strategijos. Naujoji strategija, turi pakeisti šiais metais baigusia veikti Lisabonos strategiją.
2000 m. patvirtinta Lisabonos strategija teoriškai turėjo iki 2010 m. paversti ES labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiu regionu pasaulyje. Tačiau jos tikslai, dėl atskirų valstybių nenoro ar nesugebėjimo skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, ekonomikos skatinimui, taip ir nebuvo pasiekti. O ekonominė krizė galutinai ją palaidojo.
Naujoji ES strategija numato, kad Bendrija iki 2020 m. turi pasiekti naujas ekonominės ir socialinės gerovės aukštumas, investuojant daugiau lėšų į atsinaujinančius energijos šaltinius ir mokslinius tyrimus.
Pirmasis išbandymas
Vasario mėnesio Taryba bus pirmasis H.Van Rompuy išbandymas naujojoje rolėje – ES prezidento vaidmenyje, kuri tapo įmanoma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.
Kai kurie ekspertai mano, kad naujų pareigų sukūrimas gali įnešti tik chaoso ir sumaišties ES valdymo struktūrose. Bet Van Rompuy mano, kad jis gali suteikti didesnį politinį svorį Europos Vadovų Tarybai, kur renkasi 27 valstybių ir vyriausybių vadovai.
„Mes turime sutelkti grupę, kuri veiktų bendrai...Mes turime paskleisti visuomenei aiškią ir suprantamą žinią,“ – sakė jis.
Nuo sausio 1 dienos pusės metų pirmininkavimą 27 Bendrijos šalims perėmusi Ispanija, prie ES vairo stojanti kartu su H.Van Rompuy, pagrindine pirmininkavimo tema nurodė ekonomiką.
Siekdami suderinti savo pozicijas, H.Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso penktadienį Madride susitiks su Ispanijos premjeru Jose Luisu Rodriguezu Zapatero.
ES lyderiai planuoja surengti dar vieną viršūnių susitikimą kovo 25-26 dienomis, tradiciškai skiriamą ekonomikos klausimams.
