Graikijos premjeras šeštadienį pažadėjo nepasiduoti „mūšyje“ su šalies skolintojais ir apkaltino kitas sunkioje finansinėje padėtyje esančias euro zonos šalis mėginant sužlugdyti jo derybas su Briuseliu.
„Mūšis tęsis, – premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė savo radikalios kairiosios partijos „Syriza“ centriniam komitetui. – Bet kas, galvojantis, kad mes ketiname atsitraukti, bus nuviltas.“
A.Cipras sakė, kad per derybas, kurios Graikijai antradienį užtikrino keturių mėnesių pratęsimą finansinės pagalbos programoje, kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių darytas spaudimas „turėjo šantažo pobūdį“.
„Konservatyvios jėgos (Europoje) mėgino paspęsti mums spąstus, finansiškai mus uždusinti“, – tvirtino 40-metis lyderis.
Tačiau Atėnai „neatsitrauks dėl sunkumų ir neišsižadės savo principų“, pažadėjo premjeras.
Pasak A.Cipro, prieš Graikiją stojo „galingųjų ašis, vadovaujama Ispanijos ir Portugalijos“, kurios esą stengėsi sužlugdytų Atėnų derybas, kad „išvengtų vidaus politinių grėsmių“.
Premjero komentarai laikomi užuomina apie Ispanijoje ir Portugalijoje stiprėjančias opozicines partijas, nusistačiusias prieš griežto taupymo politiką, kurių populiarumas padidėjo, kai Graikijoje į valdžią atėjo „Syriza“.
Ispanijos vyriausybei nebuvo skirtas finansinio gelbėjimo paketas, tačiau 2012 metais buvo skirta pagalba šalies bankams. Naujausios apklausos rodo, kad partija „Podemos“, kuri yra artima „Syriza“ sąjungininkė, dabar yra populiariausia Ispanijoje, artėjant vėliau šiais metams vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Syriza“ laimėjo sausį vykusius Graikijos parlamento rinkimus, žadėdama sušvelninti sunkumus, sukeltus ankstesnės vyriausybės vykdytos diržų veržimo politikos, kurios Atėnai įsipareigojo laikytis pagal 2010 ir 2012 metais skirtus finansinės pagalbos paketus.
A.Cipras penktadienį pakartojo, kad birželio 30-ąją pasibaigus dabartinei finansinės pagalbos programai nebus tariamasi dėl jokio „trečiojo memorandumo“.
„Memorandumai baigti“, – pabrėžė jis.
Tačiau kol kas neaišku, ar A.Ciprui pavyks išvengti būtinybės prašyti kito finansinės pagalbos paketo.
Jo vadovaujama „socialinio gelbėjimo vyriausybė“ susidurs su dideliais iššūkiais, stengdamasi įtikti tiek savo rinkėjams, tiek Graikijos tarptautinius skolintojus, lengvindama naštą neturtingiesiems, tačiau tuo pačiu ribodama biudžeto išlaidas.
Ketvirtadienį Atėnuose pirmąkart vyko protestai prieš vyriausybę po to, kai buvo susitarta dėl skolinimosi programos pratęsimo. Į gatves išėjo keli šimtai antikapitalistinio judėjimo šalininkų ir anarchistų, kurie daužė parduotuvių vitrinas ir padeginėjo šiukšlių konteinerius.
Graikija, kuriai buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, verti iš viso 240 mlrd. eurų, taip pat privalo grąžinti milijardus eurų skolų, kurių grąžinimo terminas sukaks artimiausiais mėnesiais.
A.Cipras sakė norintis iš naujo derėtis dėl šalies 320 mlrd. eurų skolų naštos sumažinimo, nors kitos euro zonos šalys, ypač Vokietija, griežtai pasisako prieš bet kokį naują skolų „apkarpymą“.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoible) sakė vienam laikraščiui esantis įsitikinęs, kad Graikijos vyriausybė sugebės išpildyti finansinio gelbėjimo programos sąlygas, taip pat perspėjo, kad Atėnai negaus jokios tolesnės pagalbos, jeigu netesės savo pažadų.
„Naujoji Graikijos vyriausybė turi didelį legitimumą tarp gyventojų. Esu įsitikinęs, kad Graikijos vyriausybė vykdys būtinas priemones, sukurs veiksmingesnį mokesčių administravimą ir galiausiai išpildys (pagalbos programos) sąlygas“, – W.Schaeuble sakė duodamas interviu dienraščio „Bild“ sekmadieniniam leidiniui.
„Sudarėme aiškų susitarimą Eurogrupėje. Ponas Cipras davė pažadą. Jeigu Graikija jo nesilaikys, daugiau pagalbos nebus“, – sakoma iš anksto paskelbtose to interviu ištraukose.
Tuo tarpu Graikijos atsigavimui iš šešerius metus trukusios recesijos atrodo abejotinas: penktadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad praeitų metų 4-jame ketvirtyje šalies ekonomika susitraukė dar 0,4 procento, – 0,2 procentinio punkto daugiau negu buvo iš anksto prognozuota.
Užsitikrinusi skolinimosi programos pratęsimą dar keturiems mėnesiams, vyriausybė iki balandžio pabaigos turės pateikti išsamesnį savo reformų programos planą, kad gautų paskutinę išmoką pagal finansinio gelbėjimo paketą.
Šią savaitę Atėnų pateiktame preliminariame reformų sąraše didžiausias dėmesys skiriamas kovai su mokesčių slėpimu ir išsiplėtusio biurokratinio aparato mažinimui. Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, tas planas tėra „pradžios taškas“.
Vokietijos, kuri buvo pagrindinė Graikijos finansinio gelbėjimo plano finansuotoja, parlamentas penktadienį pritarė Atėnų skolinimosi programos pratęsimui, nors prieš jį pasisakė kai kurie A.Merkel partijos nariai. Tačiau apklausos rodo, kad Vokietijos rinkėjams tas planas nepatinka, o „Bild“ rašė, kad „godi“ Graikija neturėtų gauti daugiau pinigų.
Šeštadienį, Graikijos naujasis finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) pažadėjo, kad nebus „jokio gailesčio“ vengiantiems mokesčių, pridūręs, kad vyriausybė gali įvesti specialų mokestį turtingiesiems, kuris padėtų papildyti valstybės iždą.
„Mus domina tie, kurie turi pinigų, bet niekuomet nemokėjo (mokesčių). Jie yra mūsų taikinys, ir mes nerodysime jokio gailesčio“, – J.Varufakis sakė televizijai „Skai“.
A.Cipras penktadienį sakė, kad vyriausybė jau ateinančios savaitės pradžioje pateikti svarstyti įstatymą, turintį sumažinti naštą neturtingiesiems ir nukreipti 11 mln. gyventojų turinčią šalį teisingesniu keliu į atsigavimą.
Pagal premjero planus, apie 300 tūkst. neturtingų šeimų turėtų būti sudaryta galimybė nemokėti už elektrą, užtikrintas būstas 30 tūkst. žmonių, taip pat imtasi priemonių apsaugoti žmonėms, kuriems dėl skolų gresia netekti namų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
