Šveicarijos žiniasklaidoje pasirodė samdomų žudikų kainininkas. Jis sudarytas, vadovaujantis pastarųjų metų kriminaline kronika. Kaip paaiškėjo, kruvinų honorarų dydžiai labai skiriasi. Policininką kai kada galima „užsakyti“ viso labo už keletą tūkstančių dolerių.
Įkainių įvairovė rodo, kad užsakomųjų žmogžudysčių vykdytojais neretai tampa atsitiktiniai žmonės, ir viskas priklauso nuo konkretaus susitarimo. Tačiau yra bendra neraminanti tendencija – pastaraisiais metais tokių žmogžudysčių skaičius Ženevoje išaugo, rašo „Le Matin“.
Suma, kurią gauna „kileris“, priklauso nuo to, kas imasi darbo, o taip pat nuo užduoties sudėtingumo ir nuo asmeniško susitarimo. Pavyzdžiui, Ženevos kantono Šen Bužri gyvenvietėje vyras užsakė savo žmonos žmogžudystę, sulygdamas su trimis išeiviais iš Kosovo 400 tūkstančių frankų (Šveicarijos frankas beveik lygus JAV doleriui).
Kitas atvejis – uošvė ir žmona užsakė vyro žmogžudystę už 50 tūkstančių frankų. O restorano šeimininkas sumokėjo 20 tūkstančių už savo konkurento likvidavimą.
Rekordinį šykštumą pademonstravo kažkoks bakalėjos parduotuvės savininkas iš Pakos kvartalo – išeiviui iš Maghribo regiono (Šiaurės Afrika) už „priekabaus“ policininko nužudymą jis pažadėjo tik penkis tūkstančius frankų.
Faktiškai užsakyti žmogžudystę Europos centre gali bet kas ir pas bet ką. „Akivaizdu, kad žudo visi ir žudo tiesiog šiaip sau“, - sako advokatas Markas Bonnanas, ginantis teisme nukentėjusiąją iš Šen Bužri.
„Realybė gana tolima nuo to, kas rodoma filmuose“, - priduria Romando universiteto Teismo medicinos centro psichiatrijos profesorius Gerardas Nivo.
Kaip teigia vienas iš tyrėjų, Lijone ar Marselyje ne taip jau sunku rasti žmonių, teikiančių „kilerio“ paslaugas. Su juo sutinka ir advokatas, kuris irgi saugo anonimiškumą. Jis tvirtina, kad „per penkias minutes nuo sienos už 500 eurų galima rasti tokį, kuris gerokai prikuls reikalingą žmogų, o susitarus padarys ir daugiau“.
Samdomų žudikų nesustabdo net griežtos bausmės grėsmė. Pavyzdžiui, kai buvo nužudytas vyras už žmonos ir uošvės pinigus, „kileris“ gavo 16 metų kalėjimo, kaip ir aukos žmona. Tačiau kriminalinių bylų advokatas Robertas Assaelis mano, kad vykdytojui turi būti skiriama griežtesnė bausmė, negu užsakovui. Juk nusikaltimo organizatorius dažnai veikia impulsyviai ir iki kraštutinės būsenos jį priveda pati auka. Užtat „kileris“ visuomet šaltakraujiškas, ir jo veiksmuose galima įžiūrėti aiškų savanaudiškumo motyvą.
Teismo psichologijos specialistas Philippas D. Zhaffe pažymi, kad neretai žudo tie, kas pragyvena iš smulkių įstatymo pažeidimų ir nori padaryti karjerą, įgyti aukštesnį statusą kriminaliniame pasaulyje. O M. Bonnanas patikslina, kad darbo išteklius „samdomų žmogžudysčių industrijai“ tiekia migracija iš užsienio.
„Tokie subjektai (potencialūs „kileriai“) atvyksta iš šalių, kur jų moralumas buvo deformuotas. Susiformavę grubumo ir paniekos gyvybei atmosferoje jie šį nejautrumą atneša mums (į Šveicariją)“, - daro išvadą juristas.
