Pasak dviejų Rusijos šaltinių, Maskva mato vienintelį kelią į taiką. Kyjivas jau ne kartą pareiškė, kad nesiderės tol, kol Rusija nepaliks visos Ukrainos teritorijos.
„Turime laiko, galime palaukti“, – sakė vienas Rusijos valdžios institucijoms artimas šaltinis, nesutikęs būti įvardintas.
„Europiečių laukia sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų. Kai kurie Europos lyderiai gali gerai pagalvoti, ar toliau remti Ukrainą, ir manyti, kad atėjo laikas susitarti“, – kalbėjo jis.
Antras Kremliui artimas šaltinis teigė, kad Maskva mano jau dabar galinti pastebėti silpnėjančią Europos vienybę, ir tikisi, kad žiemos sunkmečiu šis procesas tik paspartės.
„Bus tikrai sunku, jei jis (karas – aut. past.) užsitęs iki rudens ir žiemos. Taigi yra vilties, kad jie (ukrainiečiai – aut. past.) paprašys taikos“, – sakė šaltinis.
Kremlius toliau neigia naudojantis energetiką kaip politinį ginklą. Į žurnalistų prašymą pakomentuoti nebuvo atsakyta.
Ukraina ir jos ištikimiausi rėmėjai šiuo metu teigia neketinantys nusileisti. JAV pareigūnai, taip pat pageidavę likti anonimais, teigia kol kas nematantys jokių paramos Ukrainai silpnėjimo ženklų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen „Twitter“ kreipėsi į ukrainiečius jų nacionalinės dienos proga: „ES nuo pat pradžių buvo su jumis šioje kovoje. Ir būsime tiek, kiek reikės.“
Tuo tarpu Kyjivas mano, kad turi pakeisti situaciją.
„Kad derybos su Rusija taptų įmanomos, būtina pakeisti status quo fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai“, – agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Būtina, kad Rusijos kariuomenė patirtų reikšmingų taktinių pralaimėjimų“, – teigė jis.
Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos bandymus užimti Kyjivą ir Charkivą; nuolat naikino ir trikdė Rusijos tiekimo linijas, nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ ir padarė žalos Rusijos oro pajėgų bazei aneksuotame Kryme. Kyjivas taip pat jau seniai kalba apie didelį kontrpuolimą pietuose.
Valios išbandymas
Dėl geopolitinės padėties energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas. ES uždraudė rusišką anglį ir patvirtino dalinį draudimą importuoti rusišką naftą. Tokių priemonių imtasi atsakant į Rusijos „specialiąją karinę operaciją“, kuri iš tikrųjų yra vasario 24-ąją pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą.
Rusija pati smarkiai sumažino dujų eksportą į Europą.
Europos vyriausybės stengiasi padidinti atsparumą energetiniam spaudimui, ieškodamos alternatyvių tiekimo šaltinių ir stumdamos energijos taupymo priemones, tačiau tik nedaugelis energetikos specialistų mano, kad jos sugebės patenkinti visus savo poreikius.
Kremlius dėl sumažėjusių dujų srautų kaltino technines problemas, Vakarų sankcijas ir kai kurių šalių atsisakymą mokėti rubliais. Tuo tarpu rekordinės pajamos iš naftos ir dujų toliau didina Rusijos karinį fondą.
„Kremlius, žinoma, tikisi, kad mes prarasime susidomėjimą, nes Amerikoje vyksta vidurio kadencijos rinkimai, Jungtinė Karalystė ieško naujo ministro pirmininko, Vokietija mirtinai nerimauja dėl dujų, o Reino upės gylis siekia apie šešis colius“, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės pajėgų Europoje vadas.
„Karas – tai logistikos ir valios išbandymas. Išbandymas bus toks – ar mes Vakaruose turime daugiau valios nei Kremlius? Manau, kad tai ir bus iššūkis“, – kalbėjo jis.
Rusijos valdžiai artimas šaltinis teigė, kad Maskva bet kokiu galimu taikos susitarimu norėtų įtvirtinti teritorinius laimėjimus, uždengti visą Donbaso regioną ir kad Kyjivas įsipareigotų laikytis karinio neutralumo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas nesutiks su jokiais pasiūlymais įšaldyti dabartines fronto linijas, kad „nuramintų“ Maskvą.
Jo patarėjas M. Podoliakas sako, kad Vakarai tiekia Kyjivui pakankamai ginklų, kad Rusija Ukrainos „nenugalėtų“, bet nepakankamai, kad Ukraina laimėtų. Jis pridūrė, kad reikia daug didesnės paramos.
Išsekimo karas
JAV pareigūnai sako manantys, kad V. Putinas vis dar yra pasiryžęs siekti savo pirminio tikslo – užimti Kyjivą, tačiau negali jo pasiekti. Rusijos gynybos ministerija taip pat neatsakė į žurnalistų prašymą pakomentuoti.
Tie patys JAV pareigūnai sako nematantys jokių ženklų, kad rusai ketina deeskaluoti padėtį, ir mano, kad karas užsitęs.
Rusijos užsienio politikos analitinio centro RIAC, artimo Rusijos užsienio reikalų ministerijai, vadovas Andrejus Kortunovas sakė, kad nė viena pusė neatrodo linkusi pirma nurimti.
„Abi pusės, matyt, mano, kad su laiku jų pozicijos gali sustiprėti. Realiai vertinant, labai sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu galėtume pasiekti politinį susitarimą“, – sako jis.
Abi kariuomenės jau seniai įsivėlusios į išsekimo karą, nė vienai iš jų iki šiol nepavyko padaryti lemiamo proveržio. Susidūrusios su, Vakarų žvalgybos teigimu, dideliu gyvosios jėgos trūkumu po didelių nuostolių, Rusijos pajėgos per pastarąjį mėnesį padarė tik kuklią ir sunkią pažangą Rytų Ukrainoje.
Lenkijoje dirbantis karinis analitikas Konradas Muzyka teigia, kad Rusijos pajėgos turi iniciatyvą keliuose Rytų Ukrainos rajonuose, tačiau sunku įsivaizduoti, kad viena iš pusių įgytų persvarą, jei nebūtų smarkiai padidintas įrangos ir žmonių skaičius.
„Tas, kuris tai padarys, laimės karą“, – teigė K. Muzyka.
Nuo to, kaip Ukraina atrodys mūšio lauke iki žiemos, gali priklausyti karo kryptis, sakė Londone įsikūrusio analitinio centro RUSI analitikas Neilas Melvinas.
„Ukraina turi įtikinti Vakarų šalininkus, kad ji gali laimėti (mūšyje – aut. past.) ir turi pagreitį. Jei per šį laikotarpį jie sugebės parodyti, kad gali nustumti rusus atgal ir išlaikyti tą pagreitį, tai bus pergalė“, – komentavo jis.
Tačiau kuo ilgiau karas užsitęs, tuo didesnė rizika, kad Vakarų susiskaldymas dėl Ukrainos taps didesnis, nes kils degalų, dujų, elektros ir maisto produktų kainos.
„Visi ekonominiai rodikliai dabar tampa neigiami. Bus sunkiau motyvuoti savo butuose drebančius žmones (susitaikyti su sunkumais – aut. past.), jei nebus matoma, kad Ukraina laimi“, – sakė K. Melvinas.
Branduolinio ginklo rizika?
Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas sako, kad Vakarams „tam tikru momentu“ gali tekti „priversti ukrainiečius eiti į gana nepatogius kompromisus“, jei Kyjivas nepasieks tam tikro proveržio.
Jis įspėjo, kad branduolinių ginklų turinti Rusija galėtų eskaluoti konfliktą, jei patirtų žeminantį pralaimėjimą.
„Jei Rusija galėtų rinktis: kariauti pralaimimą karą, smarkiai pralaimėti ir Putinui žlugti, arba surengti kokią nors branduolinę demonstraciją, abejočiau, kad ji nepasirinks branduolinės demonstracijos“, – sakė T. Brentonas.
Rusija ne kartą atmetė mintį, kad jai reikėtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Maskva Ukrainoje vos neprasidėjo, ir metė iššūkį Vakarams nugalėti ją mūšio lauke.
Knygos „Rusijos kelias į karą su Ukraina“ autorius Samiras Puris sako, kad Kyjivas rizikuoja būti priverstas gyventi su de facto padalijimu, kai iki ketvirtadalio jo teritorijos kontroliuoja Rusija, jei nesugebės pakeisti karo dinamikos.
„Manau, kad Rusija gali tai daryti ilgam, o padalijimas, deja, yra labiausiai tikėtinas rezultatas vidutinės trukmės laikotarpiu“, – komentuoja S. Puri.
Kiti ekspertai nusiteikę optimistiškiau.
„Manau, kad Rusijos logistikos sistema yra išsekusi ir artimiausiu metu ji nepagerės“, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas B. Hodgesas.
„Jei Vakarai, vadovaujami JAV ir Jungtinės Karalystės, ir toliau teiks tai, ką sakėme, kad teiks... Esu optimistas ir tikiu, kad iki šių metų pabaigos Ukraina, tikėtina, galėtų nustumti rusus atgal į vasario 23 d. liniją“, – teigė jis.
