Lietuva ir Estija dėl smurto prieš protestuotojus į sankcionuojamų asmenų sąrašą savaitgalį įtraukė dar 17 žmonių, įskaitant ministrą pirmininką Iraklį Kobakhidzę.
„Plačiai žinoma, kad Estija ir Lietuva yra valstybės, kurių suverenitetas šiuo metu yra labiausiai apribotas visoje ES ir kurių vyriausybės veikia vadovaudamosi vienos užsienio valstybės administracijos nurodymais, o ne savo žmonių interesais“, – rašoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime.
Įraše nenurodoma, kokia užsienio valstybė turima omenyje.
„Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šių valstybių vyriausybės yra priverstos veikti prieš savo pačių orumą, – teigia Sakartvelo vyriausybė. – Deja, nepaisant 33 nepriklausomybės metų, Lietuvos ir Estijos institucijos dar neišsivadavo iš sovietinio mentaliteto.“
Ji sako turinti teisę imtis atsakomųjų priemonių į sankcijas, tačiau mano, kad žengti tokį žingsnį būtų neprotinga.
„Nusprendėme ir toliau laikytis vienašalės draugystės su abiem valstybėmis režimo, kad nesugriautume tradicinės Sakartvelo, Estijos ir Lietuvos žmonių draugystės“, – nurodoma pareiškime.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, sankcijų sąraše esantys Sakartvelo premjeras bei kiti pareigūnai, politikai ar verslo atstovai yra tiesiogiai prisidėję prie šiurkščių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų ir pagrindinių laisvių suvaržymo Sakartvele.
Anksčiau atvykti į Lietuvą buvo uždrausta dešimčiai asmenų, vadovaujančių Sakartvelo Vidaus reikalų ministerijai, ir valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjui Bidzinai Ivanišviliui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs ES mastu taikyti sankcijas prieš protestuotojus jėgą naudojančios Sakartvelo valdžios atstovams.
Šeštadienį surengtus prieštaringai vertinamus prezidento rinkimus penkerių metų kadencijai laimėjo šalies valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ lojalus buvęs futbolininkas Micheilas Kavelašvilis. Tai buvo pirmas kartas, kai kartvelai tiesiogiai nerinko prezidento, tai padarė rinkikų kolegija.
Šią Kaukazo valstybę neramumai apėmę nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė laimėjusi ginčijamus spalio 26 dienos rinkimus.
Partijos kritikai kaltina ją autoritarizmo plitimu ir šalies artinimu prie Rusijos orbitos. Po to, kai I. Kobachidzė paskelbė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos neves derybų dėl narystės ES, visoje šalyje kasdien vyksta protestai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1d. ·
GRUZIJOS SVAJONĖ / GRUZIJOS DILEMA. Gruzijoje išrinktas naujas prezidentas. Pagal pakeistą Konstituciją, jį rinko 300 rinkikų – mišri komanda, surinkta iš Gruzijos parlamento narių ir provincijos atstovų. Nugalėtoju paskelbtas Mikheil Kavelashvili, 53 metų profesionalus futbolininkas, buv. britų komandos „Machester City“ puolėjas, „konstruktyvios opozicijos“ atstovas.
Politinė opozicija sutiko tai protestais, ir nežinia į ką jie išsilies. Formaliai protestuojama dėl rinkimų spalyje rezultatų, bet valdžia savo pusėje turi ir rinkimų komisijos, ir konstitucinio teismo nutarimus. Manau, Vyriausybė padarė nemažą klaidą, atidėjusi derybas dės ES narystės keleriems metams. Gal čia prisidėjusi ir desperacija, kad Gruzijos produktams (vynui, vaisiams ir mineraliniam vandeniui) sunkiai seksis ES rinkoje?
Horizonte kabo ir Maskvos „saldainis“ - grąžinti šaliai jos okupuotas Abchaziją ir Osetiją. Dar B.Ivanishvilio valdžia tai laikė pagrindiniu tikslu. Dabar, karo su Ukraina akivaizdoje, užgrobtos teritorijos atsistojo Maskvai gerklėje – abchazai neleido RF piliečiams pirkti nuosavybę, o miręs Osetija ūkis pernelyg pernelyg kainuoja daug pasižadėjusiai Rusijai. Jas ketina grąžinti per „konfederacijos“ manevrą, ir Tbilisis ant šio kabliuko gali pasikabinti. Prisiminkime ir Smetonos pragmatišką manevravimą: Lietuva 1939-tais nėjo Vilniaus atsiimti, laukdama, kol jis pats įkris mums į glėbį.
Neskubėčiau Tbilisio politikos vadinti „prorusiška“. Čia (gal net skirtingai nuo Lietuvos) į valdžią atėjo Vakaruose mokslus baigęs jaunimas. Aktyviausias valdžios žmogus – premjeras Irakli Kobakhidze (g. 1978) turi Diuseldorfo universiteto teisės diplomą, ten gavęs ir daktaro laipsnį. Vien su vokiškais diplomais ministrų kabinete – ne vienas. Gruzijos ateitį jie mato Europoje, bet yra pragmatiški, nenori eiti Ukrainos keliu. Gruzijos laisvei yra dvi kliūtys: per ekonomiką kojas pančiojantis putinizmas ir dirbtinai skatinamas vidinis konfliktas.
