Tbilisio miesto teismas „nuteisė M. Saakašvilį kalėti devynerius metus“ byloje, susijusioje su devynių milijonų larių (maždaug 3,2 mln. JAV dolerių) valstybės lėšų iššvaistymu, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Dito Sadzaglišvilis, pavadinęs kaltinimus „išgalvotais“.
2004-2013 m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 m. birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 m. spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
M. Saakašvilis buvo nuteistas kalėti šešerius metus „už piktnaudžiavimą valdžia,“ jis ir jo šalininkai laiko nuosprendį politiškai motyvuotu.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
M. Saakašvilis pradėjo kalėti 2021 m., kai tik grįžo į šalį. Europos Parlamentas ragina jį nedelsiant paleisti, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja, kad M. Saakašvilis, Ukrainos pilietis nuo 2019 m., būtų perkeltas į Kyjivą.
Sergantis 57 metų M. Saakašvilis, nuo 2022 m. gulintis ligoninėje, teismo posėdyje nepasirodė. „Jis serga keliomis lėtinėmis ligomis, jo sveikatos būklė nuolat blogėja“, – žurnalistams sakė ligoninės „Vivamed“ direktorius Zurabas Čchaidzė.
M. Saakašvilis buvo išrinktas Sakartvelo prezidentu po Rožių revoliucijos, kai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš suklastotus rinkimus ir korupciją. Jis pertvarkė šalį, leido vykdyti plačias politines ir ekonomines reformas, padėjusias daugiau nei tris kartus padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą. Tačiau per šį desovietizacijos socialinį eksperimentą daugelis piliečių jautėsi atstumti ir net prispausti.
Revoliucija taip pat turėjo platesnį poveikį posovietinėms šalims, tokioms kaip Ukraina, kur kitais metais per Oranžinę revoliuciją prezidentu buvo išrinktas provakarietiškas, o ne Rusijai palankus kandidatas.
Vadinamosios „spalvotosios revoliucijos“ Sakartvele, Ukrainoje ir Kirgizijoje sukėlė konfrontaciją su Kremliumi, liaudies sukilimus suprantančiu kaip grėsmę savo įtakai šalyse, kurias laiko savo kiemu.
Po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato Sakartvele irgi imta baimintis, kad bus nužudytas ir M. Saakašvilis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvirai kalbėjo apie jį kaip apie savo priešą. Priešu M. Saakašvilį laiko ir valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija, laimėjusi rinkimus, kurie laikomi suklastotais, atsisakiusi tęsti kelią į narystę Europos Sąjungoje ir suartėjusi su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
