Ne dėl visų šių įvykių galima neabejotinai kaltinti Maskvą, tačiau dėl Berlyno nuolatinės karinės paramos Kyjivui Vokietija yra padidintos parengties dėl galimų Rusijos sabotažo veiksmų, skelbia BBC.
Žiauresnis laikas
„Kai galvojame apie Šaltąjį karą, esame linkę galvoti apie septintąjį dešimtmetį, kai žaidimo taisyklės jau buvo nusistovėjusios ir priimtinos. Tam tikra prasme esame Šaltojo karo pradžioje“, – sako Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto vyresnysis darbuotojas ir „Mayak Intelligence“ direktorius Markas Galeotti.
Tačiau kaip atgimęs Šaltasis karas atrodo didžiausiai Europos ekonomikai ir šaliai, kurią kadaise geležinė uždanga pati buvo perpjauta pusiau?
Praėjusį mėnesį CNN pranešė, kad JAV pareigūnai Berlyną perspėjo apie tariamą Rusijos sąmokslą nužudyti didžiausios Vokietijos ginklų bendrovės „Rheinmetall“ vadovą. Kremlius paneigė šį pranešimą, tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock užsipuolė Rusiją dėl „hibridinio agresyvaus karo“.
Armino Pappergerio, „Rheinmetall“ vadovo, išskirtinė padėtis buvo aiški, kai jis stovėjo kartu su kancleriu Olafu Scholzu, gynybos ministru Borisu Pistoriumi ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen. Jei sąmokslas jį nužudyti būtų pavykęs, tai būtų sukėlę šoką Vakaruose.
Slaptas pokalbis
Netrukus saugumo klaida leido šnipams pasiklausyti itin slapto Vokietijos karinių oro pajėgų aukšto rango pareigūnų pokalbio, kurį vėliau transliavo Rusijos televizija. Berlynui buvo labai nemalonu, nes paaiškėjo, kad Vokietijos karinės oro brigados generolas leido šnipams prisijungti prie pokalbio, paskambinęs nesaugia linija.
Šis įvykis pakurstė kaltinimus, kad Vokietija jau seniai yra „silpnoji grandis“ Europos kontržvalgyboje dėl fragmentiškos, federalizuotos sistemos, kurios pagrindą sudaro didelis dėmesys asmens privatumui.
Po kelių savaičių buvo suimti du Vokietijos ir Rusijos piliečiai, įtariami planavę sabotuoti JAV karinius objektus Bavarijoje.
Taip pat buvo rasta skylių tvoroje ties Šiaurės Reino-Vestfalijos karinėmis bazėmis, kuriose tiekia vandenį. Buvo susirūpinta, kad kažkas siekė užkrėsti tiekiamą vandenį. Vokietija nėra vienintelė Europos šalis, į kurią nukreipti akivaizdūs sabotažo veiksmai, tačiau joje yra daug JAV karinių bazių, įkurtų po Antrojo pasaulinio karo.
Didžiausias sabotažo atvejis
Bet kieno vertinimu, didžiausias žinomas sabotažo aktas, turėjęs įtakos Vokietijai pastaraisiais metais, buvo 2022 m., kai buvo susprogdintas „Nord Stream“ dujotiekis, einantis iš Rusijos per Baltijos jūrą.
Tai, kad Ukrainos veikėjai dabar atsidūrė dėmesio centre dėl „Nord Stream“ sprogdinimų, paskatino naują kritiką dėl vyriausybės paramos Kyjivui. Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ viena iš lyderių Alice Weidel paragino sustabdyti „pagalbos mokėjimus“ Kyjivui, o „Nord Stream“ padarytą žalą „užskaityti“ Ukrainai.
Taigi, kai Šaltojo karo palyginimai sklando virš Europos saugumo, to laikotarpio politika Vokietijoje taip pat atsinaujino ryškiu ir netikėtu būdu. Siekdama sustiprinti saugumą, Vokietijos vyriausybė rengia naują įstatymą, kuriuo siekiama padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser teigia, kad visose srityse turi būti taikomos „maksimalios apsaugos priemonės“.
Politiniai klausimai
Pranešama, kad Vokietijoje pagaminti šarvuočiai „Marder“ naudojami netikėtoje Ukrainos operacijoje Rusijos teritorijoje. Tai būtų dar vienas Vokietijos užsienio politikos tabu, sulaužytas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.
Prie to prisideda ir prieštaringi JAV planai nuo 2026 m. Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketas. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, kancleris O. Sholzas pažadėjo „Zeitenwende“ – lūžį šalies gynybos ir saugumo politikoje.
Tačiau ir vyriausybės šalininkai, ir kritikai pripažįsta, kad norint pakeisti ilgus metus trunkantį nepakankamą investavimą į gynybą, reikės laiko. Taip pat reikės pakoreguoti mentalitetą, kuriam tokią didelę įtaką padarė tamsi Vokietijos praeitis
