Georgijaus juostelė laikoma Rusijos atsaku į aguonos žiedą, kuris dažnai naudojamas Britanijoje, prisimenant karius, žuvusius per abu pasaulinius karus ir vėlesnius konfliktus.
Šiemet, kai pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-osios metinės Rusijoje minimos su itin dideliu patriotiniu įkarščiu, Georgijaus juostelė naudojama beveik visur.
Jas įsisegė Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys trys Rusijos kosmonautai. Daugelis Rusijos pareigūnų, tarp jų Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, užsirišo juodos ir oranžinės spalvos dryžuotus kaklaraiščius.
Tačiau ši juostelė kaip pergalės Antrajame pasauliniame kare simbolis imta plačiau naudoti tik maždaug prieš dešimtmetį.
Rusijos konfrontacija su Vakarų šalimis dėl Ukrainos krizės įkvėpė naujos gyvybės valstybės palaikomai šio simbolio populiarinimo kampanijai, nors kelerius pastaruosius metus Georgijaus juostelė nebuvo itin sureikšminama.
Dmitrijus Kiseliovas, vienas iš pagrindinių Rusijos propagandistų, vadovaujančių šiai kampanijai, tvirtina, kad Georgijaus juostelė simbolizuoja palaikymą prorusiškiems separatistams, kovojantiems su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje, kurie pasirinko tą simbolį savo skiriamuoju ženklu.
Kijevo šalininkai pašaipiai pravardžiuoja juos „koloradais“, turėdami omenyje juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintus Kolorado vabalus.
„Ar jaučiame solidarumą su žmonėmis Rytų Ukrainoje, kurie šiandien priversti ginti šią juostelę ... su ginklu rankoje? – Taip, jaučiame“ – sakė D.Kiseliovas, vadovaujantis valstybinei naujienų agentūrai „Rossija segodnia“, pradėdamas šio simbolio populiarinimo kampaniją.
Atminimo ženklas
Atsakydamos į prieštaringai vertinamą politinį simbolį, Rusijos kaimynės Baltarusija ir Ukraina sukūrė alternatyvius ženklus.
Baltarusija pasirinko savo tautinių spalvų – raudonos ir žalios – juostelę, o Ukraina – aguonos žiedą.
Kai kurie kritikuoja Kremlių dėl šio simbolio iškreipto naudojimo.
„Jie nusavino juostelę, – sako politikos analitikas Sergejus Medvedevas. – Pergalės vardas naudojamas pateisinti agresijai, nors prieš tokią Rusija kovojo 1941 metais.“
Dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ savo vedamajame pridūrė: „Oranžinės ir juodos spalvos kaspinas tampa privalomas mitinguose prieš „penktąją koloną“ ir liberalus. To anksčiau nebūdavo.“
Vis dėlto daugeliui šis kaspinas yra tiesiog atminimo ženklą.
Žmonės, kurie vieną rytą balandžio pabaigoje ėmė tas juosteles iš jas gatvėje dalijančių savanorių, sakė, kad didžiuojasi Rusija ir yra dėkingi tiems, kurie kovėsi Antrajame pasauliniame kare, tarp kurių buvo ir jų artimųjų.
60-metė Irina, universitete dėstanti elektronikos kursą, sakė, kad ketina užrišti Georgijaus juosteles ant savo ir dukros automobilių.
„Mums visa tai tebėra labai gyva“, – sakė ji, švytinčiomis akimis pasakodama, kaip jos senelė priėmė vieną sužeistą Raudonosios armijos vadą ir paslėpė jį nuo nacių.
„Yra daug šeimų, tokių kaip maniškė“, – pabrėžė Irina.
„Kai kurie žmonės prieina ir pareiškia: „Man nereikia juostelės – aš ne patriotas“, – sakė tuos kaspinus dalijęs studentas Semionas.
„Aš gerbiu žmones, kurie kovėsi už mus“, – pridūrė jis.
Patriotinis palaikymas
Georgijaus juostelės populiarumas neabejotinas. Vairuotojai sustabdydavo automobilius ir net autobusus, kad galėtų jų pasiimti iš savanorių. Kaspinus taip pat paimdavo beveik visi praeiviai.
„Mūsų seneliai kovėsi. Aš tai prisimenu“, – sakė 21 metų studentas Marufas, vilkintis marškinėlius su prezidento Vladimiro Putino atvaizdu.
„Mes palaikome Rusiją – tai svarbiausias dalykas“, – pridūrė verslininkas Sergejus.
Kiekvieną dieną savanoriai toje vietoje, viename iš 20 tokių Maskvoje įkurtų punktų, išdalydavo apie 10 tūkst. Georgijaus juostelių, sakė organizatoriai.
Juostelės taip pat yra pardavinėjamos, nors organizatoriai sakė tam nepritariantys.
Georgijaus juostelė, kuri nėra prekinis ženklas, naudojama ant įvairiausių prekių – pradedant ledais, baigiant salotų pakuotėmis. Jos atvaizdas spausdinamas netgi ant sąskaitų už komunalines paslaugas.
Kai kurie apžvalgininkai skundžiasi, kad toks masinis naudojimas nuvertina Georgijaus juostelę ir pergalės sampratą.
„Pergalės „prekinis ženklas“ nupiginamas ir devalvuojamas tortų, cirko vaidinimų ... ir netgi dėl to lengvumo, kai bet kada gali jį užsirišti ant savo automobilio veidrodėlio arba rankinės“, – rašo dienraštis „Moskovskij komsomolec“.
Vilniuje - Georgijaus juostelės ir raudonos gėlės
Rusijai minint pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, keli tūkstančiai daugiausia rusiškai kalbančių žmonių šeštadienį Vilniuje susirinko į Antakalnio kapines pagerbti žuvusių ir gyvų karo veteranų.
Policijos pareigūnų prižiūrimas minėjimas vyko be incidentų, daugelis žmonių rinkosi su raudonais gvazdikais, tulpėmis, kurias dėjo šalia memorialo, skirto pagerbti karo aukas, arba dovanojo jas veteranams.
Didžioji dauguma renginio dalyvių buvo prisisegę istorinį Rusijos karinį simbolį - Georgijaus juostelę. Prisisegę šį ženklą rusai teigia, kad solidarizuojasi su Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiais rusų kariais ir gyvais likusiais karo veteranais. Tuo metu kritikai sako, jog Georgijaus juostelė yra įgijusi Rusijos agresijos Ukrainoje atspalvį, nes jas segi Rusijos remiami separatistai Ukrainoje.
Georgijaus juostelės Rusijos ambasados darbuotojų ir minėjimo dalyvių buvo dalijamos prie įėjimo į Antakalnio kapines.
Prie memorialo Antrojo pasaulinio karo veteranus vienijančių organizacijų atstovai sakė kalbas, jas lydėjo šūksniai, minėjime dainuotos rusiškos karinės ir liaudies dainos.
Renginyje dalyvavęs Maskvoje gimęs, tačiau Lietuvoje gyvenantis Michailas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, pasakojo, kad Antrajame pasauliniame kare kariavo jo tėvas. Jis teigė nejaučiantis skirtumo, kad Europoje karo pabaigoje minima gegužės 8-ąją, o Rusijoje gegužės 9-ąją, tačiau pats šią dieną renkasi norėdamas pagerbti į minėjimą ateinančius karo veteranus.
„Švenčiu gegužės 9-ąją tradiciškai. Čia visi veteranai dalyvauja, visada švenčia šitą šventę“, - BNS sakė Michailas.
Lietuvos vadovai Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje minėjo gegužės 8 dieną. Karo pabaiga Lietuvoje gegužės 9-ąją buvo minima sovietmečiu.
Antrajame pasauliniame kare žuvo daugiau nei 60 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai. Į šį karą buvo įtraukta 61 valstybė.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
