Šią savaitę virš Suomijos sostinės vyko naikintuvų pratybos, o Švedija reaguodama į augančią įtampą neseniai dislokavo karių Gotlando saloje Baltijos jūroje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimai, kad NATO nesiplėstų į rytus, taip pat paskatino Suomijos ir Švedijos lyderius garsiai patvirtinti, kad šios šalys turi teisę kreiptis dėl narystės NATO, jei to norėtų.
„Narystės klausimu... spręsti Suomijai ir 30 NATO sąjungininkių; lygiai tas pats galioja Švedijai“, – pirmadienį po susitikimo su šių šalių užsienio reikalų ministrais sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Nei Suomija, nei Švedija nėra pareiškusios oficialaus noro tapti visateisėmis Aljanso narėmis ir pirmenybę teikia dalijimuisi informacija bei tam tikram bendram pasirengimui.
Tačiau Charly Salonius-Pasternakas iš nepriklausomo tyrimų instituto FIIA sakė, jog Suomija ir Švedija „sąmoningai pasistengė... gauti aiškius pareiškimus, kad NATO atvirų durų politika tebegalioja“.
Suomijos opozicinės Nacionalinės koalicijos partijos vicepirmininkė Elina Valtonen sakė, kad įstojimas į NATO būtų „natūralus žingsnis“.
„Sudarydavome vis glaudesnio bendradarbiavimo susitarimus ne tik su NATO, bet ir su Jungtine Karalyste bei Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė E. Valtonen.
Ji pridūrė, kad Suomija seniai atsisakė savo Šaltojo karo pozicijos siekti raminti Kremlių ir likti neutraliai.
„Panašu į šventvagystę“
Nebūdama NATO narė Suomija negali pretenduoti į gynybą pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį, įpareigojantį kitas nares padėti ginti užpultą narę.
Tradiciškai Suomijoje ir Švedijoje narystei NATO pritardavo nedaug gyventojų, tačiau viena sausį Suomijoje atlikta apklausa rodytų, kad nepritarimas stojimui į Aljansą dabar yra mažiausias per du pastaruosius dešimtmečius – 42 procentai.
Robertas Dalsjo iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros sakė, kad daugeliui šalies didžiausios politinės partijos – socialdemokratų – narių įstojimas į NATO yra dalykas, „panašus į šventvagystę“.
Pasak jo, permąstyti poziciją galėtų priversti tik „suomių atsivėrimas narystei arba tokia įtikima grėsmė, kad pasikeistų politinis apskaičiavimas“.
Nedaug Rusijos stebėtojų mano, kad V. Putinas planuoja pasiųsti tankų į Suomiją.
Tačiau, kaip sakė suomių analitikas Ch. Salonius-Pasternakas, „matėme ir tebematome... slenksčio nesiekiančių veiksmų“, pavyzdžiui, 2016 metais Rusija staiga paleido 1,7 tūkst. migrantų per Suomijos sieną, yra ne kartą įsiveržusi į jos oro erdvę.
Suomija niekada nepamiršo sovietų kruvino bandymo įsiveržti per Antrąjį pasaulinį karą ir palaiko aukštą karinės parengties laipsnį.
Buvęs suomių užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja, vienas garsiausių narystės NATO priešininkų, sakė, kad šalis yra gerai pasirengusi.
„Nesame naivūs, tad daug investavome į savo nacionalinę gynybą“, – sakė jis.
„Pasiskolinti skėčiai“
Suomija išleido 8,4 mlrd. eurų naujiems naikintuvams ir „gali mobilizuoti 280 tūkst. parengtų karių rezervą, o to negali jokia kita šalis Europoje“, pridūrė E. Tuomioja.
Švedija, priešingai, po Šaltojo karo sumažino išlaidas gynybai.
2013 metais vyriausiasis vadas Sverkeris Goransonas pribloškė švedus pareiškęs, kad šalis Rusijos invazijai be pagalbos iš išorės galėtų priešintis tik „maždaug savaitę“.
Tačiau Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, Švedija pradėjo stiprinti savo gynybą.
„Mus užklupo apsirengusius puikiam orui, barometrui rodant artėjančią audrą“, – sakė švedų analitikas R. Dalsjo.
„Išsprendėme tai pasiskolindami iš amerikiečių skėčių, batų ir šiltų megztinių“, – sakė jis, bet pridūrė, kad Švedija vis dar neturi pakankamai išteklių apsiginti.
Du šimtmečius nekariavusi šalis 2017 metais sugrąžino privalomąją karinę tarnybą.
Šį mėnesį, trims Rusijos desantiniams laivams įplaukus į Baltijos jūrą, Švedija dislokavo ginkluotų patrulių Gotlande.
Suomija paskelbė padidinusi „parengtį“ karinėmis pratybomis visoje šalyje.
Kaip teigė Ch. Salonius-Pasternakas, Helsinkis tyliai rengiasi užkulisiuose.
„Kaip tik šiuo metu dirbama, bet to darbo gali nesimatyti“, – sakė jis.
