Po visų rusų machinacijų Olimpiadoje Rusijos rinktinės neturi būti jokiuose šventiniuose renginiuose: nei vėliavos iškėlimo, nei himno atlikimo, nei nacionalinės formos pristatymo.
Dabar tai būtų tik minimalus atsakas į Rusijoje naudotas valstybinio masto dopingo schemas. O taip pat ir į tai, kad Rusija ir toliau nesiruošia prisiimti atsakomybės bei vilkina realios, radikalios ir atviros reformos visuose olimpinių sporto šakose vykdymą.
Savaimes suprantama, Rusija – toli gražu nėra vienintelė, kuri naudojo dopingą: imkime kad ir Lance’ą Armstrongą, Marion Jones, Alexą Rogriguezą ir kitas charizmatiškas JAV sporto žvaigždes, kurie pasirodė esą sukčiai. Tačiau, stebinti Rusijos dopingo skandalo mastą ir valdžios kišimąsi juos reiktų statyti į vieną eilę su buvusia Vokietijos Demokratine Respublika; įskaitant ir tai, kaip įžūliai buvo elgiamasi – užtenka prisiminti Sočio olimpinių žaidynių šlapimo mėginių keitimo išgręžus skylę laboratorijos sienoje skandalą.
Būdami Olimpiados šeimininkais, jie priėmė pas save šalis iš viso pasaulio ir, kaip dabar jau patvirtino TOK, atlikęs tyrimą, tą pasaulį ir apgaudinėjo.
Atviru lieka ir principinis klausimas, apie kurio sprendimą antradienį turi paskelbti TOK prezidentas Thomas Bachas: ar leisti apskritai rusų sportininkams dalyvauti Pjongčango olimpinėse.
Richardas Poundas, vienas iš TOK atstovų, mano, kad visa ši situacija „žengė jau pernelyg toli“.
„Aš manau, kad visa tai nuėjo jau pernelyg toli, ir valdžia (Rusijos) nedemonstruoja nors kokio apgailestavimo ir nepripažįsta to, kas yra įrodyta faktais, – parašė leidiniui jis. – Todėl bendrininkai yra jie visi“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau davus suprasti, kad nesutiks su rusų sportininkų dalyvavimu Olimpiadoje neutraliu statusu, R. Poundas mano, kad TOK pareiškimas turi būti vienareikšmis – po to, kai 2016-aisiais jis neapdarė to, „nespyrė į kamuolį“.
„TOK turi perimti kontrolę į savo rankas, o ne leisti rusams apžaisti situaciją ir atsisakyti dalyvauti“, – pareiškė R. Poundas.
75-erių R. Poundas, mokestinės teisės ekspertas iš Kanados, buvęs plaukikas ir olimpinių žaidynių dalyvis, yra vienas iš pagrindinių asmenų, kurie bando patraukti Rusiją atsakomybėn. Jis buvo Pasaulinės antidopingo agentūros komisijos pirmininkas, kuri pirmoji patvirtino rusų pažeidimų mastus lengvosios atletikos varžybose 2015-aisiais po to, kai apie tai paskelbė vokiečių televizija ARD.
„Tai blogiau, negu mes galvojome“, – tuomet pareiškė R. Poundas, po ko jis nuoširdžiai išsakė viltį, kad rusai supras užuominą, atliks būtinas institucines reformas, pakeis požiūrį į sporto kultūrą ir nebus nušalinti nuo artėjančios Olimpiados.
Visiško Rusijos nušalinimo nuo Olimpiados atveju gali prasidėti teismo procesai. Tai, kad R. Poundas pasisako už tokią bausmę, aiškiai rodo, kad jo pozicija nuo buvusios prie kelerius metus kardinaliai pasikeitė. Ir nors TOK tokios pozicijos oficialiai laikosi ne tik jis, galima nuspėti, kad T. Bachas ir daugelis jo padėjėjų greičiausiai jautė susierzinimą, kuomet praėjusią savaitę išgirdo ruso Vitalijaus Mutko pasisakymą.
V. Mutko, buvęs Rusijos sporto ministras, kuris šiuo metu organizuoja 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje, surengė obstrukciją FIFA spaudos konferencijos metu, bandydamas paveikti TOK sprendimą. Jis užsipuolė TOK narius ir kitus olimpinių dalyvius ir toliau neigė Rusijos valdžios sąsajas su dopingo schemomis.
Savaime suprantama, į nuoširdų prisipažinimą tai nebuvo panašu ir iš tolo. Nepanašu ir į apgailestavimą ir kaltės pripažinimą ir tai, kad V. Mutko, vienas iš numanomų dopingo machinacijų Sočyje autorių, faktiškai sulaukė paaukštinimo po šių žaidynių ir dabar jau tapo vicepremjeru.
Tačiau, net ir staigus V. Mutko nušalinimas ar galių atėmimas TOK vis tiek, greičiausiai, būtų laikomas pavėluoti ir nepakankamu žingsniu.
O dabar yra aktyvuojami lobistai. Jevgenija Medvedevas, rusė, po žaidynių Sočyje užimanti pirmaujančias pozicijas moterų dailiajame čiuožime, turės pasisakyti kaip rusų delegacijos atstovė TOK tarybos susirinkimo metu, kuris vyks antradienį Lozanoje. Jeigu J. Medvedeva bus prileista prie Olimpiados Pjongčange, tai jos pasirodymas ten turėtų būti vienas iš pačių įdomiausių.
Maža to, trijų tarptautinių žiemos sporto federacijų – ledo ritulio, rogių sporto ir kerlingo – lyderiai leido suprasti, kad jie nepalaiko visiško Rusijos sportininkų nušalinimo nuo žaidynių Pjongčange dalyvavimo.
„Nors mes pripažįstame būtinybę kovoti su dopingu sporte, dalyvavimo Olimpiadoje klausimas neturėtų būti naudojamas kaip daugumos bausmė už nedaugelio veiksmus“, – aiškinama praėjusią savaitę išplatintame Pasaulinės ledo ritulio federacijos pranešime.
Bėda ta, kad situacijoje, kurioje atsidūrė Rusija, turėtų būti vertinama kaip „daugelio išlaisvinimas nuo atsakomybės vardan nedaugelio švarių atletų“. Skaičiai yra pribloškiantys, ir jie tik auga. TOK dabar atgaline data diskvalifikavo 25 rusus, dalyvavusius Sočio olimpinėse žaidynėse, atėmė iš jų 11 medalių. Ir tai dar nėra pabaiga.
Gruodžio 3-ąją buvo diskvalifikuoti 99 rusai, dalyvavę ankstesnėse Olimpiadose. Tai triskart daugiau, negu diskvalifikuotų olimpiečių skaičius iš bet kurios kitos šalies.
Kolektyvinės bausmės jau yra taikomis ir kitose sporto rūšyse. Pavyzdžiui, estafečių komandos nariai neteko medalių dėl to, kad antidopingines taisykles pažeidė jų komandos narys; arba sportininkai, kurie buvo priversti paklusti savo šalie federacijos sprendimui boikotuoti Olimpiadą.
„Prarastos kartos“ atvejų, tiek teisiniu pagrindu, tiek ir daug labiau abejotinų aplinkybių, nėra mažai. R. Poundas, kaip sporto funkcionierių veteranas (TOK nariu jis tapo dar 1978-aisiais) mano, kad situacija su Rusija yra panaši į tą, kaip pasielgė PAR, kuomet šalį – ir visus jos sportininkus – nušalino nuo žaidynių 1964-1988 metais dėl rasistinės apartheido politikos, kurią vykdė šalies valdžia.
„Tam tikra prasme Rusijoje visi yra korumpuotos sistemos dalimi ir turi kentėti dėl tokio dalyvavimo pasekmių, – mano R. Poundas. – TOK turėtų tai stebėti ir nepasiduoti prieštaravimų draskomų federacijų įtakai ir aklai nesekti „kolektyvinės atsakomybės, bet sąžiningos pavienių asmenų bausmės“ mantrai. Mums gerokai artimesnis „apartheido modelis“, kur netgi tie, kurie kategoriškai pasisakė prieš apartheidą, taip pat buvo nušalinti nuo dalyvavimo žaidynėse dėl savo valdžios veiksmų“.
TOK jau praleido vieną galimybę duoti vienareikšmį ir aiškų signalą Rusijai ir sportininkams, kuriuos ji apgavo, kuomet atsisakė nušalinti Rusijos rinktinę nuo dalyvavimo praėjusių metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Vietoje to TOK, remdamas būtinybe užbaigti savo tyrimą, paliko tai spręsti federacijoms.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacija buvo vienintelė organizacija, kuri nušalino Rusiją nuo Olimpiadoss, nors ir leido vienai rusų sportininkei, šuolininkei į tolį Darijai Klišinai, dalyvauti kaip nepriklausomai sportininkei, nes ši gyveno ne Rusijoje ir ne sykį atliko išsamiu dopingo kontrolės tyrimus, kurie buvo daromi tarptautinėse laboratorijose.
Nors Rusijos lengvosios atletikos rinktinė ir buvo nušalinta nuo dalyvavimo ir šiais metais, D. Klišinai buvo suteikta galimybė, kartu su kitais 18 „neutralių“ sportininkų, dalyvauti pasaulio čempionate Londone. Tikėtina, tai galėjo tapti šablonu, jeigu TOK paskelbs laukiamą sprendimą ir Pjongčango Olimpiadoje leis dalyvauti ne Rusijos rinktinei, o pavieniams rusų sportininkams. Tai, kaip Londone, būtų nestandartinis nutarimas: santūrus šventimas, garbės ratas be nacionalinių vėliavų, Olimpinis himnas ant apdovanojimų pjedestalo. Tačiau Rusijoje ir kitose šalyse medaliai, kuriuos iškovojo neutraliu statusu dalyvavę sportininkai, vis tiek būtų laikomi „rusiškais“.
Tai yra, taip galėtų būti, jeigu V. Putinas leistų rusų sportininkams dalyvauti po neutralia vėliava. Kas, jo teigimu, būtų „pažeminimu visai valstybei“ ir į ką jis, tikėtina, nėra nusiteikęs prieš pat prezidento rinkimus Rusijoje, kurie vyks kovą.
Tačiau dabar, kuomet iki Olimpiados liko taip mažai laiko, T. Bachui ir TOK nebeturėtų jaudinti tokie klausimai, kaip Rusijos politika ar V. Putino autoritetas. Ant kortos pastatyta pernelyg daug – jų pačių organizacijų ir jų pačių autoriteto ateitis.
Sprendžiant iš to, kas dabar yra žinoma jiems ir mums, TOK nariai privalo, mažų mažiausiai nušalinti Rusiją nuo dalyvavimo Pjongčango Olimpiadoje. Tačiau nereiktų piktintis, jeigu TOK pasektų R. Poundo patarimu bei nušalintų nuo žaidynių ir rusus.
