Rusijos politologas rėžė karčią tiesą: Vakaruose tarpstanti opozicija yra neveiksni, Putino disidentais nenugalėsi

Atėjo laikas suprasti, kad valdžia Rusijoje užgrobta žmonių, kuriuos galima tik sunaikinti, jų nepaskatinsi permainoms, savo komentare „The Moscow Times“ rašė politologas ir ekonomistas Vladislavas Inozemcevas.

Savo komentarą jis pateikė po to, kai rusakalbių žiniasklaidoje pasirodė nerimo kupinos žinutės iš dešimčių rusų emigrantų į Vakarų sukurtų nevyriausybinių organizacijų. D. Trumpo administracijai nutraukus užsienyje veikiančių programų finansavimą daugelis jų nebeturi iš ko funkcionuoti ir kalba apie užsidarymą, bei tikisi ES pagalbos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusijoje – gaisras: atakuota naftos perdirbimo gamykla

Kursko puolime dalyvavęs ukrainiečių vadas papasakojo negirdėtų detalių apie operaciją: neslėpsiu, buvo geras jausmas

ES skyrė Moldovai 250 mln. eurų mažinti energetinei priklausomybei nuo Rusijos

Apie Rusijos opoziciją Vakaruose

Jo teigimu, dėl D. Trumpo sprendimo finansavimo netekusi Vakaruose gyvenanti Rusijos opozicija turėtų integruotis į tas visuomenes, kurios juos priima, mokytis kalbų ir papildyti vietos darbo rinką.

„Grįžtant prie pagrindinės temos, norėčiau pakartoti, kad šiais laikais neverta kalbėti apie „Rusijos pilietinę visuomenę“ užsienyje, kaip niekas nekalbėjo apie kažką panašaus, kalbant apie rusų diasporą Europoje 1920-aisiais arba, pavyzdžiui, apie Kubos diasporą Jungtinėse Amerikos Valstijose 1960-aisiais. Rusijoje yra prieš Putiną nukreipto pasipriešinimo elementų ir emigrantų bendruomenė už Rusijos ribų, o painioti šiuos du dalykus reiškia klaidinti Vakarų politikos formuotojus. Yra Rusijos aktyvistų, kurie kovoja ar kovojo už pokyčius savo šalyje ir be baimės konfrontuoja su valdžia – kai kurie iš jų buvo nužudyti ar įkalinti; taip pat yra žmonių, turinčių rusišką kilmę ir pasus iš įvairių šalių, kurie tvirtina, kad susitinka su Vakarų lyderiais kaip „Rusijos politikai“, – aiškino politologas.„Tačiau Rusijos opozicija – atitinkamai Vakarų sponsorių užsakymams – kategoriškai atsisako kalbėti apie revoliucijos scenarijų Rusijai, rinkdamiesi kviesti pagalbą Ukrainai, vystyti pilietinį solidarumą, tikėtis pokyčių švietimo dėka ir daug ką kito – kalbėdami iš gerai gyvenančių Vakarų šalių“, – aiškino politologas.

V. Inozemcevas pažymėjo, jog režimus ir diktatorius nuverčia ne „disidentai“, o revoliucijos arba išorinis poveikis, todėl remtis Rusijos opozicija Vakaruose yra beprasmiška.

„Istorija mus moko, kad teroristus ir diktatorius gali nugalėti tik jiems lygiavertė jėga. Deja, pasaulines Trečiojo reicho pretenzijas sustabdė ne antifašistinio pogrindžio nariai, o milijoninė antihitlerinės koalicijos šalių kariuomenė. Ne disidentai iš virtuvių Maskvoje nuvertė komunistinį režimą SSRS, o Vakarų priimtas ginklavimosi varžybų iššūkis privedė sovietinę sistemą prie žlugimo slenksčio. Todėl nuoširdžiai norėčiau, kad JAV ir Europos valdžios institucijos, kaip ir 1939 ar 1947 m., pripažintų autoritarizmo grėsmę ir sukurtų strategiją, kaip nugalėti V. Putino režimą“, – aiškino jis.

„Rusija prarasta“

„Rusija prarasta. Prieš keturiasdešimt metų Michailas Gorbačiovas suteikė Sovietų Sąjungos tautoms unikalią laisvės ir klestėjimo galimybę. Kai kurios iš jų pasirinko iškeisti vieną Sąjungą į kitą ir tapo, kaip ir Baltijos šalys, lygiavertėmis tarp daugelio. Kitos palaipsniui rinkosi ir suprato, kad laisvę verta ginti šimtų tūkstančių gyvybių kaina, kaip tai atsitiko Ukrainoje. Dar kiti beveik iš karto demokratiniuose rinkimuose išsirinko klinikinį psichopatą ir neseniai septintą kartą „perrinko“ jį be alternatyvos, kaip matome Baltarusijoje.

Kai kurie žmonės, kaip ir Rusijoje, visus šiuos keturiasdešimt metų įtikinėjo save, kad dar ne viskas prarasta, kol neprarado visko. Jų galima gailėtis, bet viltis už juos negalima. O jei Vakarų valdžia pamirš „Rusijos pilietinę visuomenę“ ir padės buvusiems rusams tapti sėkmingais savo šalių piliečiais, jie padarys teisingą pasirinkimą ir dėl savęs, ir dėl jų pačių“, – aiškino V. Inozemcevas.