„Tokioje šalyje, kaip Rusija, kur nėra laisvų žiniasklaidos priemonių ir, kaip ir anksčiau, persekiojami politikai, būtent toks žmogus, kaip Ksenija Sobčak, – yra vienintelė galimybė paerzinti „didžiąją mešką“. Ji tampa pagrindiniu Putino oponentu, ją žino 95 proc. šalies. Būtent todėl man ir visai progresyviai opozicijai Rusijoje ji – puikus ruporas“, – pažymi V. Škliarovas.
„Savo rinkimine kampanija mes galime pademonstruoti liberaliąją rusų nuotaiką, kad jie nėra vieniši ir kad rinkimai gali būti kažkuo kitu, negu tik autoritarinės sistemos perrinkimas“, – pažymi „Handelsblatt“ pašnekovas.
Komentuodamas gandus apie tai, kad K. Sobčak – tik „glamūrinis Kremliaus projektas“, kuriam ji reikalinga sudaryti sąžiningų rinkimų įvaizdį, politinis technologas pasakojo apie „panašių užuominų kontrproduktyvumą Rusijos demokratizacijos procesui“. „Panašiai 2013 metais jau kalbėjo apie Aleksejų Navalną, o dabar, kaip opozicijos lyderis, jis sėdi kalėjime“, – pasakojo V. Škliarovas.
„Mano planas – pirmasis Rusijoje projektas pasinaudojant „Big Data“ („dideli duomenys“). Mes užsiimame programinės įrangos, kuri palengvins mums skaitmeninės rinkimų kampanijos, kūrimu“, – aiškino V. Škliarovas.
„Netoli mūsų būstinės, – pridūrė jis, – du pastatus užima Kremliaus agentai, atsakingi už „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“ ir atstovaujantys ten valdžios interesus. Jie turi finansines galimybes ir gali pritraukti į savo pusę išskirtinius protus. Mes turime surasti savo, mažiau išlaidų reikalaujantį kelią, kad iškeltume nepriklausomus kandidatus“.
„Paskutiniuose municipaliniuose rinkimuose Maskvoje mes išbandėme sistemą, pavadintą „politiniu Uber“, – aiškina jis. – Neturintys jokios patirties žmonės, kurie, nepaisant to, vadovaujasi kažkokiomis idėjomis, galėjo pas mus ateiti ir gauti specialiai jiems sukurtą rinkimų kampaniją. Kadangi mes negalėjome rankiniu būdu organizuoti daugiau nei tūkstantį kampanijų, mes parašėme tam specialią programą“. „Programos dėka kiekvienas iš kandidatų mums atsiėjo apie 2 dolerius per dieną – tai jokiais būdais nesilygina su milijoniniais biudžetais JAV ar dar kažkur. Atitinkamas sumas mes galėjome gauti, pavyzdžiui, iš internetu atliktų paaukojimų“.
267 nepriklausomų deputatų pergalė „tapo sensacija ir tam tikru ženklu Kremliui. Esu tikras, kad ateityje politika atrodys taip: kandidatai pateiks savo kandidatūras, vadovaudamiesi savo asmeniniais įsitikinimais, naudodamiesi savo kampanijoms ne partijas, o tuos, kurie suteikia atitinkamas paslaugas. Ir jie patys, savo ruožtu, bus tais, kas tiekia paslaugas ir yra įvertinami pagal savo darbo efektyvumą. Visa tai reikalauja skaitmeninės platformos, kurioje paslaugos bus ir suteikiamos, ir įvertinamos. Kaip tik su tuo mes ir dirbame“, – teigia V. Škliarovas.
„Mes visi šiandien vienu ar kitu atveju atsidūrėme Rusijos identiškumo paieškose, – pažymi politikos technologas. – Rusijoje karas visada buvo stulpas, į kurį rėmėsi nacionalinis savęs identifikavimas – tiek caro laikais, tiek ir sovietų valdymo metu, tiek ir abiejų karų Čečėnijoje, o dabar ir Rytų Ukrainos atvejais“.
„Nuo pats SSRS laikų egzistavo aiškiai išreikštas nacionalinis identitetas – kažkas, kuo reiktų didžiuotis. Ir veikiantis visuomeninis susitarimas. Po Sąjungos griūties sugriuvo ir identitetas. Putinas pabandė viską atstatyti – štai jums stabilumas, štai nafta“. Tačiau, įsitikinęs V. Škliarovas, šiandien tai neveikia todėl, kad V. Putinui nepavyko investuoti į šalies vystymą tų lėšų, kurios buvo uždirbtos dėka išaugusios energijos resursų kainos. „Ir šiandien, kuomet kainos vėl krito, žmonės pastebi: ne Putinas pavertė žmones turčiais, o nafta“.
Komentuodamas galimybes atšaukti vakarų sankcijas, Vitalijus Škliarovas pasakoja apie tai, kad, skirtingai nuo Amerikos, Vokietija yra pasirengusi tęsti dialogą su Rusija paraleliai taikomoms sankcijoms. „Vokietija turėtų laikytis šios strategijos, tačiau ir suvokti, kad suartėjimas pareikalaus laiko“, – pažymi savo komentare V. Škliarovas.
