Viename iš jų pavaizduotas gigantiškos torpedos prototipas, kurį vienas ekspertas pavadino „paskutinio teismo dienos mašina“.
Pirmą sykį apie naująją ginkluotę kovo 1-ąją prabilo V. Putinas savo kalbos Federacijų Tarybai metu. Jis pareiškė, kad savaeigiai povandeniniai dronai galės judėti greičiau už povandeninius laivus , gabenti branduolinę ginkluotę ir bus „vargiai faktiškai nepasiekiami priešams“.
Liepos 19-ąją Rusijos gynybos ministerija savo paskyroje „YouTube“ paviešino kelis vaizdo įrašus, vienas kurių buvo įvardintas kaip torpeda „Poseidon“. V. Putinas dar kovą gyrėsi, kad jo pristatyta ginkluotė buvo išbandyta jau gruodį, tačiau kol kas tai atrodo panašiau į bandomą prototipą.
Gynybos analitikas H.I. Suttonas savo tinklaraštyje rašo, kad paviešintame vaizdo įraše rodomas ginkluotės pavyzdys „iš esmės atitinka“ Rusijos anksčiau pateiktą didelės, autonominės, branduoliniu kuru varomo povandeninio laivo, ginkluoto branduolinėmis galvutėmis, vaizdą. Šis įrenginys taip pat žinomas kaip „ Oceanic Multipurpose System Status-6“, „Skif“ ir „Kanyon“.
Remiantis vaizdo įrašu ekspertas pareiškė, kad jame rodomas „Poseidon“ gali būti apie 2 metrų pločio ir 20 metrų ilgio aparatas, turintis branduolinį reaktorių ir dideles termobranduolines raketas laivo priekyje.
„Tai tikra fantastika, – tikino V. Putinas, kalbėdamas apie šį įrenginį kovo mėnesį, – pasaulyje paprasčiausiai dar nėra nieko, kas galėtų jam prilygti“.
Baiminamasi, kad galėtų sukelti cunamį
Galingas branduolines raketas galimai galėsiantis po vandeniu plukdyti įrenginys galėtų sukelti cunamį priešo pakrantėje, skelbia kai kurie mokslininkai. „Tiksliai pakrantėje nutaikytas 20-50 megatonų branduolis ginklas galėtų išleisti panašų į 2011-ųjų cunamio energijos kiekį, o gal ir dar daug daugiau“, – „Business Insider“ pareiškė fizikas Rexas Richardsonas, turėdamas omenyje Tohoku žemės drebėjimą ir vėliau kilusį cunamį, kurie pražudė daugiau nei 15 tūkst. žmonių Japonijoje.
Jis taip pat pridūrė, kad tokios bombos panaudojimas pakrantėje galėtų sukelti iki 100 metrų aukščio bangas. Tiesa, kiti mokslininkai abejoja tokių veiksmų logiškumu, nes po vandeniu susprogdinta branduolinė bomba dėl aplinkos veiksnių netektų dalies efekto. „Tai būtų labai kvailas labai puikios bombos panaudojimas“, – teigė branduolinės fizikos ekspertas Gregas Spriggsas.
Kam Kremliui reikia tokios „pragaro mašinos“?
Kol kas nėra tikrai žinoma, ar apskritai Rusija sukūrė tokį galingą povandeninį ginklą, nors JAV prezidento administracija pripažino, kad tokia galimybė egzistuoja.
JAV branduolinės ginkluotės ekspertas Jeffrey Lewisas dar 2015-aisiais rašė, kad po vandeniu susprogdinus branduolinį užtaisą, kyla rizika užteršti aplinką mažiausiai porai mėnesių, o gal net ir dešimtmečių. Manoma, kad radiacijos paveikti neutronai sprogimo metu gali įsigerti į vandenyje esančius metalus ir paversti viską aplink radioaktyviu mišiniu.
„Kas per šlykštus niekšas gali svajoti apie tokią ginkluotę?“ – tuomet klausė jis. Tačiau su tokia įvykių interpretacija nesutiko G. Spriggsas, pažymėjęs, jog vanduo kaip tik sumažintų branduolinio sprogimo žalos poveikį.
Tačiau J. Lewisas pažymi, kad net nėra svarbu, ar povandeninės branduolinė torpeda bus baigta gaminti, ar Rusijos gynybos ministerijos žinutės tėra bandymas pagąsdinti JAV.
„Vien jau paskelbimas pasauliui, kad tau yra priimtinas toks branduolinis atgrasymas turėtų būti pakankamai, kad tu būtum žinomas kaip pavojingas psichopatas“, – pareiškė jis.
