Maža to, keičiantis situacijai dujų rinkoje, Rusijos įtaka toliau mažės. Tai interviu telegraf.lv pareiškė Rygoje lankęsis amerikietis Rusijos ir Rytų Europos ekspertas Robertas Nurickas.
Ne interesų zonoje
Po to, kai JAV prezidentu tapo Barackas Obama, Latvija ir visa Rytų Europa nustojo būti Amerikos interesų zonoje. Ar, Jūsų nuomone, Rusija sugebėjo iš to išspausti naudos ir padidinti savo įtaką šiame regione?
Aš taip nemanau.
Bet mes juk jaučiame, kad į mus JAV kreipia ne tiek dėmesio kaip anksčiau...
Taip, tai tiesa, tačiau čia kur kas svarbiau kas kita. Svarbiausias JAV rūpestis buvo tai, kad Latvija ir kitos Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į Vakarų struktūras – NATO ir ES, ir gynybiniais, ir ekonominiais tikslais. Dabar šie tikslai jau pasiekti.
Šie tikslai buvo pasiekti 2004 metais, kai Baltijos valstybės tapo NATO ir ES narėmis.
Taip, šis procesas prasidėjo ne prie Obamos. Tačiau dabar pasaulio įvykiai privertė Obamos administraciją sutelkti dėmesį į kitus pasaulio regionus. Ir tai tiesa, kad JAV užsienio politikos prioritetai yra nukreipti ne į Europą. Obamos administracija, be kita ko, dažnai kritikuojama, kad per mažai dėmesio skiria šiai planetos daliai, kad ji per daug dėmesio kreipia į Iraną ir Afganistaną. Ir aš pritariu šiai kritikai.
Naujos aplinkybės
Ir vis dėlto ar Jūs sutinkate, kad Rusija per pastaruosius porą metų čia padidino savo įtaką?
Aš šito nematau, nors daugelis dėl to su manimi nesutinka. Rusijos įtaka čia didžiausi dėl to, kad čia yra nemaža tarybinės visuomenės dalis, daugiau vadinamųjų rusakalbių, esama ir finansinių ryšių. Bet juk tai nėra naujiena. Svarbesnis aspektas – energetinis saugumas. Nors ir čia ne naujas siužetas, tik jis tapo labiau pastebimas, kai prieš keletą metų Rusija pradėjo energijos išteklius naudoti politiniais tikslais.
Bet ne Latvijoje.
Taip, ne Latvijoje, bet, pavyzdžiui, Estijoje ir Lietuvoje. Tai ne tik klausimas apie energijos išteklių tiekimą, bet ir apie infrastruktūrą, likusią nuo sovietinių laikų. Čia vyksta pokyčiai, bet lėtai. Pavyzdžiui, Baltijos valstybių elektros tinklai neskuba prisijungti prie Skandinavijos šalių ir Lenkijos.
Keičiasi ir kitos aplinkybės. Po poros dešimtmečių, pakitus suskystintų gamtinių dujų tiekimui, dujų rinka taps panaši į dabartinę naftos rinką,– ji taps pasaulinė, o ne regioninė. Pasaulinėje dujų rinkoje Rusija negalės kontroliuoti kainų, kaip dabar nekontroliuoja ir naftos kainų. Savo vaidmenį aliks ir nauji ES reikalavimai, kurie bus taikomi ir Rusijos kompanijoms, dirbančioms ES šalyse.
Latvija ir JAV laikomos artimomis sąjungininkėmis. Tačiau kokios reakcijos mes galim tikėtis iš Vašingtono, jei Latvija paskelbtų apie savo karių išvedimą iš Afganistano? Ar tai reikštų draugystės pabaigą?
Aš taip nesakyčiau. Latvijos karių buvimas Afganistane Vašingtone labai vertinamas. Visi supranta, kad jūs – maža valstybė, jaučianti didelį finansinį spaudimą, ir kad jūsų karių buvimo tenykščiai gyventojai netoleruoja. Vašingtonui, žinoma, jūs karių pasitraukimas nebūtų malonus, bet JAV interesai Latvijoje yra gerokai platesni, negu latvių karių buvimas Afganistane.
2009 metais buvo paskelbta apie naujų Amerikos ir Rusijos santykių eros pradžią. Bet šiandien susidaro įspūdis, kad žymusis perkrovimo mygtukas užsikirto. Ar Jūs su tuo sutinkate?
Ir taip, ir ne. Mat klausimai, kurie tada buvo iškilę abiems šalims tada, buvo lengvesni negu tie, kurių iškilo dabar. Pavyzdžiui, tas pats Iranas, bendradarbiavimas Afganistane, susitarimas dėl ginkluotės apribojimo. Rusijai, savo ruožtu, labai svarbios yra prekybos, investicijų ir technologijų temos.
Būdamas kremlenologas...
Na, šis terminas buvo naudojamas sovietiniais laikais (juokiasi)! Tada trūko informacijos apie tai, kas vyksta Sovietų Sąjungoje. Pasakojama tokia istorija. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje kažkuriame laikraštyje buvo išspausdinta fotonuotrauka, kurioje SSRS lyderiai nufotografuoti balete, ir toje nuotraukoje nebuvo Berijos. Ekspertai sutrikę. Kas atsitiko Berijai? Ar tik nenuverstas? Ir staiga kažkas sako: „O gal jis paprasčiausiai nemėgsta baleto?“
Dabar anie laikai kažkuo kartojasi. Žmonės klausia: „Kas gi ten vyksta viduje?“
Beje, ne tik Vakaruose. Maskvos virtuvėse apie tai visada kalbama.
Gerai, Jūs – buvęs kremlenologas, bet ir šiuo atveju turėtumėt žinoti,kas bus kitas Rusijos prezidentas.
(Juokiasi) Manęs to klausia visi. Ir aš visada atsakau: aš ir pats norėčiau žinoti.
Maskvoje dabar yra trys versijos. Pirmoji – prezidentu vėl taps V. Putinas.. Antroji – viskas liks kaip yra. Putinas, kaip ir anksčiau, viską kontroliuoja, o V. Medvedevas naudingas tuo, kad turi gerą įvaizdį Vakaruose ir mėgstamas Rusijos liberalų. Trečioji – bus surastas kitas Medvedevas. Koks nors malonus jaunas žmogus, bet neturintis nepriklausomų politinių pažiūrų. Bet tai, mano nuomone, mažiausiai tikėtina versija.
