Derybos tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos, vykusios Briuselyje, baigėsi nepasiekus jokios pažangos. Tai reiškia, kad bent jau artimiausiu metu rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą nebus atnaujintas.
Tolimesnės derybos, turėjusios vykti Briuselyje, nutrauktos, o be to, nėra jokių ženklų, kad Rusija ir Ukraina toliau tęs dvišales derybas. Vilčių, kad pavyks išspręsti konfliktą, buvo pasirodę po to, kai naktį Maskvoje buvo susitikę „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris ir Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ vadovas Olegas Dubyna.
Ukraina ir toliau neigia Rusijos kaltinimus, kad ji esą savinasi Europos vartotojams skirtas dujas. Be to, abi šalys nesugeba susitarti, kiek kitąmet Ukraina turi mokėti už rusiškas dujas.
Priminsime, kad Europa iš Rusijos gauna apie ketvirtadalį savo suvartojamų dujų. Didžioji dalis šių dujų (apie 80 proc.) yra transportuojamos per Ukrainos teritoriją. Dabar kai kurios Europos šalys apskritai nebegauna rusiškų dujų, o kitos susiduria su rimtais tiekimo nesklandumais.
Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso kaltina tiek Maskvą, tiek Kijevą pavertus Europos Sąjungos valstybes dvišalio ginčo įkaitėmis. Jis paragino abi šalis nedelsiant atnaujinti dujų tranzitą. ES yra pasirengusi siųsti stebėtojus į Rusijos ir Ukrainos pasienį bei į tas vietas, kur vamzdynai iš Ukrainos teritorijos išsišakoja į kitas Europos valstybes. Šie stebėtojai turėtų nustatyti, kas kaltas dėl dujų trūkumo.
Rusiškų dujų, užsukus visus 4 per Ukrainą į Europą einančius dujotiekius, visiškai negauna Vengrija, Serbija, Makedonija, Kroatija, Bulgarija, Turkija, Graikija ir Bosnija. Su rimtais dujų trūkumais susiduria Italija, Lenkija, Prancūzija ir Slovėnija. Ypač dėl dujų tranzito nutraukimo kenčia Rytų Europos valstybės, kurios neturi sukaupusios tiek atsargų, kiek, tarkime, Italija, Prancūzija ar Vokietija.
Bulgarija ir Slovakija svarsto galimybę atnaujinti sovietinės eros branduolinių elektrinių darbą. Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau imtas riboti dujų tiekimas pramonės įmonėms.
