„Per paskutinis tris metus konfrontacinių skrydžių šalia kitos pusės lėktuvų ir laivų ženkliai išaugo. Tai taktika, įprastai turinti tikslą pademonstruoti jėgą arba naudojama taktiniams tikrinimams, atnaujina užmirštą žaidimą „kieno nervai stipresni“, kurį ilgai žaidė sovietų ir NATO lakūnai“, – teigiama straipsnyje.
Nerimas išaugo iki tokio lygmens, kad lėktuvų „susidūrimai“ tapo viena iš pagrindinių NATO-Rusijos santykių temų. Šią savaitę vyko Rusijos ir NATO Tarybos susitikimas dėl didelio masto rusų karinių pratybų rugsėjį, rašoma leidinyje.
„Tai, ką mes matome Baltijos jūroje, – išaugusį karinį aktyvumą – mes matome tai sausumoje, jūroje ir ore, ir tai tik pabrėžia skaidrumo ir incidentų bei nelaimingų atsitikimų numatymo svarbą, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Jeigu jie įvyks, tai svarbu garantuoti, kad jie netaps nekontroliuojami ir nesukurs pavojingų situacijų“.
Anot leidinio kalbintų valdžios atstovų, tikimasi, kad bus susitikimų metu bus keliamas klausimas dėl vykdomų „perėmimų“ ore. Oficialūs sąjungininkų atstovai pareiškė, kad rizika Baltijos jūros regione kelia nerimą, ypač tai, kad „rusų pilotai elgiasi neprofesionaliai ir nesaugiai“.
Žmogaus teisių apsaugos ir tyrimų organizacija „Global Zero“, pasisakanti prieš branduolinį ginklavimąsi, išanalizavo 97 Vakarų ir rusų karinių lėktuvų „suartėjimus“ virš Baltijos jūros tarp 2014-ųjų kovo ir 2017-ųjų balandžio mėnesių. Tokių susidūrimų ore buvo daug mažiau iki 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos.
Lukasas Kulesa, Londone įsikūrusio analitikos centro „European Leadership Network“ vadovas, tvirtina, kad kai kurie iš pastarųjų incidentų „panašu, susiję su signalo siuntimu kitai pusei“. „Tai būdas pasakyti, kad mes, rusai, nepatenkinti jūsų elgesiu“, – mano L. Kulesa.
Kuomet rugsėjį Rusija pradės didžiulius karinius mokymus pavadinimu „Vakarai“, įskaitant ir Baltijos regioną, Švedijoje taip pat vyks bendri kariniai mokymai „Aurora“, prie kurių prisijungs ir kai kurios NATO šalys, skelbia leidinys.
„Mes tikimės, kad visi išlaikys ramybę“, – pareiškė Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto.
