Neilgai trukus po Joe Bideno diplomatinio antausio Vladimirui Putinui ir grasinimo bausti už Rusijos kišimąsi į rinkimų eigą Kremlius pateikia savo netiesioginį atsaką – iš pradžių auga įtampa netoli Ukrainos „karštųjų taškų“, o balandžio 6-ąją gynybos ministro Sergejaus Šoigu buvo paskelbta ir visų Rusijos karinių dalinių patikra.
Tuo pat metu įsiplieskus diplomatiniam kivirčui tarp JAV ir Kinijos derybų grupių prie JAV palaikomo Taivano teritorinių vandenų pasirodė Kinijos flotilės laivai, įskaitant ir lėktuvnešį. Kinai taip pat paskelbė karines pratybas.
Abi valstybės sprendžia savus politinius klausimus, demonstruodamos savo karinę galią. Tačiau nepaisant milžiniškų investicijų į kariuomenę, jos galia nėra tokia vienareikšmė.
Kinija – galinga, tačiau nėra neįveikiama
Kinija per paskutinį dešimtmetį savo oficialų gynybos biudžetą 2021-aisiais padvigubino iki 1,355 trln. Juanių (apie 174 mlrd. eurų). Analitikų vertinimu, gynybai yra leidžiama gerokai daugiau, negu atskleidžiama viešai. 2017-aisiais prezidentas Xi Jingpingas paskelbė, kad Liaudies išsilaisvinimo armija iškėlė sau tikslą iki 2049-ųjų tapti „pasaulinio lygio“ ir gebančia „kovoti bei nugalėti“ pasauliniuose karuose.
Kinija negaišta laiko, augindama savo karines galimybes, pažymima „The Telegraph“. Be tiesioginių karinių išlaidų, ji ženkliai padidino investicijas tiek į valstybines, tiek į privačias su karybos sektoriumi susijusias bendroves, kad galėtų įgyti naujų technologijų. Būtent šios tendencijos ir sukėlė JAV bei Didžiosios Britanijos abejones dėl technologinės partnerystės tikslingumo su Kinijos bendrovėmis.
Rezultatas jau dabar akivaizdus. Kinijos karinis laivynas jau dabar yra didžiausias pasaulyje, turėdamas apie 350 laivų ir povandeninių laivų, įskaitant daugiau nei 130 didžiųjų karinių laivų. Manoma, kad iki 2030-ųjų šalis turės 5 lėktuvnešius ir dar labiau išplės savo eskadrinių mininkų flotilę.
Kinija sukūrė didelio tikslumo tolimojo nuotolio sparnuotąsias ir balistines raketas, išankstinio perspėjimo radarus ir oro gynybos sistemas, leidžiančias dominuoti toli Ramiojo vandenyno oro erdvėje. Neseniai pristatė hipergarsinius ginklus, skirtus kovai su JAV lėktuvnešių grupėmis.
Tačiau ir tai nepaverčia Kinijos neįveikiama. Visų pirmą, tai kinai nedalyvavo kare, išskyrus nuolatinius bei nuožmius kelių dešimčių kinų ir indų apsimėtymus lazdomis ir akmenimis pasienyje, jau 40 metų. Kaip iš tiesų Kinijos ginkluotosios pajėgos veiks mūšio lauke – „milijono vertas klausimas“, mano „The Telegraph“ cituojama Oriana Skylar Mastro, Kinijos politikos ekspertė Stanfordo universitete.
„Nė vienas JAV ginkluotųjų pajėgų karininkas negalvoja, kad įsakymų galima nevykdyti… Jeigu jūs įsakysite savo pajėgoms atakuoti aukštumas, jie jas puls, – aiškino ji. – Kinijos atveju – tai lieka daug neaiškumų, ar iš tiesų kariai bėgtų į kulkas, o ne nuo jų“. Pasak jos, net ir pats Xi Jinpingas to nežino, ir būtent šis neapibrėžtumas ir provokuoja kinų valdžios atsargumą – jie paprasčiausiai nėra tikri tuo, kaip veiks kinų kariai“.
Rusija – praktikos netrūksta, bet nėra ekonominių pajėgumų
Rusijai trūksta milžiniškos Kinijos ekonominės įtakos. Tačiau nuo 2000-ųjų ji taip pat stengėsi investuoti į savo karinį potencialą. Šiais metais du trečdaliai Rusijos kariuomenei skirto biudžeto, kuris siekia apie 3,1 trln. rublių (daugiau nei 34 mlrd. eurų), bus išleista kariuomenės pirkimams ir modernizacijai.
Reiktų pažymėti, kad rubliais kariuomenei skiriamos lėšos faktiškai nekinta jau eilę metų, tačiau nuolat krintanti paties rublio vertė ženkliai sumažina ir Rusijos gynybai skiriamų lėšų vaizdą bendrame pasaulio šalių kontekste.
Kita vertus, pastaraisiais metais vis daugiau lėšų iš biudžeto yra skiriama „visiškai slapta“ skirsniui, kurio detalių nežino netgi ir patys šalies parlamentarai, balsuojantys už biudžeto patvirtinimą. Analitikų manymu, ženkli dalis gali būti skiriama kariuomenei ar su ja susijusios veiklos finansavimui.
Rusija, galimai skirtingai nuo daugelio kitų galingiausių pasaulio kariuomenių, nesibodi savo galią formuoti per konvencines karybos priemones. „Rusai tiki, kad karuose laimi tankai, ir dabar jie yra pasirengę galingam tankų mūšiui prieš Ukrainą ar kitose vietose, ir jie treniruojasi bei demonstruoja savo galimybes greitai mobilizuoti tūkstančius žmonių ir didelį skaičių technikos“, – „The Telegraph“ pasakojo karinis analitikas iš Maskvos Pavelas Felgenhaueris.
Kaip ir Kinija savo laivynu, taip ir Rusija gali pasigirti didžiausiu pasaulyje tankų parku, kuriame yra daugiau nei 15 tūkst. vienetų technikos. Ketvirta pagal dydį kariuomenė, turinti 900 tūkst. karių, Rusija turėtų aiškią skaitinę persvarą Europos kare. Šiuo metu NATO pasienyje su Rusija laiko ne daugiau nei 10 tūkst. karių.
Pasak Kremliaus, visa ši karinės galios plėtra, įskaitant ir karinį dalyvavimą užsienyje, paremta „viena didele grėsme“. Dar 2013-aisiais, likus metams iki Krymo aneksijos, Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas perspėjo, kad JAV ir Vakarų šalys vykdo „slaptą karą visame pasaulyje, skatina protestus ir palaiko vietos režimų kaitą“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aktyviai palaikė idėją, kad Vakarai vysto „hibridinį karą prieš Rusiją“. Tuomet pasipylė propagandos srautas, kibernetiniai išpuoliai ir paprasta karinė agresija, smogusi kitais metais Ukrainai – visa tai simbolizavo dalį Rusijos atsako šiai įsivaizduojamai grėsmei.
Skirtingai nuo kinų kariuomenės, Rusijos armija yra išbandyta mūšiuose. Karai Čečėnijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir Sirijoje suteikė kariams ir jų vadams neįkainojamą kovos patirtį tiek su priešais, tiek ir su sukilėliais.
Tačiau vien hibridinių karų praktikos neužtenka pasaulio dominavimui, todėl Rusijai tenka imtis ir papildomų priemonių.2018-aisiais V. Putinas pribloškė pasaulį, kuomet tradiciškai nuobodų kreipimąsį į Federalinę tarybą jis pavertė į fantasmagorišką Rusijos karinės galios demonstraciją, kartu su vaizdiniais, kaip į JAV skrieja branduoliniai užtaisai.
Pavelo Felgenhauerio teigimu, tai buvo iš anksto numatytas bandymas pritraukti Vakarų dėmesį. „Jis mano, kad pademonstravus, kokie čia pas mus yra baisūs ginklai, galės įtikinti Vakarus imtis politinių nuolaidų, ir kad su Rusija kariauti nėra pasirinkimas“, – pažymėjo jis.
