Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių. Pavyzdžiui, tinklapyje „Sputnik į pogrom“ visai neseniai buvo išsakyta mintis, kad trys iš šešių Baltarusijos sričių buvo „gautos dovanų iš Sovietų Sąjungos“, o „Vzgliad“ apžvalgininkas pasiūlė A. Lukašenkai šių metų rudenį surengti referendumą dėl Baltarusijos stojimo į Rusijos Federacijos gretas, nes „dabartinės būsenos Baltarusiją likviduos“ (cituojamame tekste yra nurodomo, kad „likviduos“ Baltarusiją, aišku, Vakarai, – red. past.)
„V. Putinas sąmoningai stengiasi ekshumuoti Sovietų Sąjungą, – teigia opozicinio judėjimo „Už laisvę“ lyderis Aleksandras Milinkevičius. – Šiuo metu nėra absoliučiai jokio pagrindo Rusijos agresijai, tačiau Rusija – falsifikacijos srities ekspertė, ir jai nesudarytų jokių problemų tokį pagrindą išgalvoti. Valdančiuosiuose sluoksniuose (Baltarusijos) subrendo mintis, kad mes tuščiai iššvaistėme daug metų, neužsiimdami rimtu bendradarbiavimu su Europos Sąjunga. Tačiau vos Baltarusija užsimanytų prabilti apie draugystę su Europa, Rusija iškart pradės elgtis agresyviai – kaip gerti duoti“. Anot A. Milikevičiaus, jeigu A. Lukašenka pradėtų tolti nuo Maskvos, tai kaip tik ir galėtų tapti agresijos priežastimi iš Rusijos pusės.
Vienas iš kampanijos „Kalbėk tiesą“ organizatorių, Vladimiras Nekliajevas, kėlęs savo kandidatūrą 2010-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimuose, mano, kad grėsmė kyla ne iš V. Putino, o iš nacionalistinių jėgų, kurias Rusijos prezidentas pažadino savo veiksmai Ukrainoje. Rusijos visuomenėje, ir iš dalies politinio elito gretose, vis labiau populiarėja idėja, kad Baltarusija su Ukraina visai ir nėra nepriklausomos valstybės, pažymėjo jis. Šią tendenciją V. Nekliajevas vadina „imperine isterija“.
Pasak Baltarusijos politologo Jurijaus Cariko, pasisakančio už „prorusiškas ir provalstybines“ pozicijas, labiau tikėtinas Maskvos ekonominis spaudimas Minskui. Jis priminė, kad 2000-ųjų pabaigoje Rusija jau baudė A. Lukašenką dujų atjungimu, 2010-2011 metais atėmė lengvatines naftos kainas, o praėjusiais metais užblokavo didžiąją baltarusiško eksporto į Rusiją dalį.
Pasak straipsnio autoriaus, baltarusiai baiminasi, kad pateko į spąstus: „jeigu A. Lukašenka nuolaidžiaus Maskvai, Baltarusijai gali netrukus vėl sulaukti Rusijos pasienio respublikos statuso, kaip buvo sovietų laikais. Tačiau jeigu A. Lukašenka nuspręstų diversifikuoti dabartinę politiką ir susirastų naujų draugų Europoje, yra galimybė, kad Kremlius atsakys agresija. Ir viena, ir kita kelia grėsmę Baltarusijos nepriklausomybei“.
