V. Poznichirias tradiciškai Rusijos politikai pažymėjo amerikiečių priešraketinės gynybos bazių „keliamą grėsmę“. Anot jo, amerikiečių gynybinės bazės Europoje ir priešraketiniai laivai netoli Rusijos teritorijos „sukelia galingą slaptą komponentą galimam branduoliniam smūgiui“. Generolas pareiškė, kad JAV priešraketinės gynybos sistemų galios augimas iššaukia ginklavimosi varžybas ir verčia kitas valstybes imtis atsakomųjų priemonių.
Anot Rusijos pateikiamų duomenų, JAV per pastaruosius 15 metų priešraketinės gynybos sistemoms išleido 130 mlrd. dolerių, o per artimiausius penkerius metus Vašingtonas planuoja išleisti dar 55 mlrd. Tokiu atveju 2022-aisiais JAV turės daugiau priešraketinių gynybos sistemų, negu kovinių galvučių, paruoštų Rusijos tarpkontinentinių balistinių raketų bazėse.
„Toks priešraketinių gynybos sistemų kiekis sukelia rimtą grėsmę Rusijos sulaikymo potencialui, ypač turint omenyje šiuolaikinę jų modernizaciją,“ – pareiškė V. Poznichiras.
Modeliavimas parodė, kad rusai neturi ginklų prieš JAV gynybos sistemas
Generolas taip pat pateikė rusų atliktų tarpkontinentinių balistinių raketų bandymų prognozes, kurios nėra palankios bandymo pulti atveju: abu modeliuoti raketų paleidimai baigėsi tuo, kad JAV turimos priešraketinės sistemos dar paleidimo stadijoje sunaikintų rusų branduolinį užtaisą.
Pirmasis scenarijus numatė Rusijos europinės dalies tarpkontinentinės raketos paleidimą. Anot V. Poznichiro, jau po kelių sekundžių nuo starto pradžios raketą aptiktų kosminė perspėjimo dėl branduolinio smūgio sistema, aptinkanti raketos tipą, paleidimo rajoną ir raketos skrydžio trajektoriją. Baltijos jūroje dislokuotuose laivuose įrengta priešraketinė gynybos sistema automatiškai susektų ir nusitaikytų į raketą. Pasak generolo, „Rusijos tarpkontinentinė raketa būtų sėkmingai perimta dar pradiniame jos skrydžio etape“.
Antrasis scenarijus, kurį modeliavo Rusijos kariuomenė, numatė branduolinės tarpkontinentinės raketos paleidimą iš Norvegijos jūros akvatorijoje dislokuoto povandeninio laivo. Pasak generolo, šios raketos laukia tokia pati baigtis – „dėl priešraketinės sistemos raketų greičio, kaip ir pirmuoju atveju, labiausiai tikėti, kad perėmimas įvyktų dar pradinėje raketos skrydžio stadijoje“.
JAV ir NATO atstovai nuolat pažymi, kad aljanso šalių teritorijose dislokuojami priešraketinių ginklų kompleksai yra grynai gynybinio pobūdžio, tačiau Rusija, neturėdama pažangiausių karinių technologijų, tai vertina kaip jos galios varžymą.
