Parlamentaras net ir NATO įkūrime įžvelgė nacizmą. Šis nacizmo naratyvas pastaruoju metu taikomas jau ne tik Ukrainai, bet ir ją palaikančioms Vakarų šalims.
„NATO įkūrimo ištakose stovėjo aukštas pareigas užėmę nacistinės Vokietijos valdininkai. Jų revanšo svajonė dėl pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare ilgainiui tapo NATO pagrindine idėja ir politikos kryptimi. Mes turime pripažinti aljansą agresyvia, nacistine, ekstremistine ir rusofobine koalicija. NATO lokomotyvas yra hitlerinė vienpoliario pasaulio kūrimo idėja“, – rėžė M. Šeremetas.
Dalis Vakarų ekspertų pažymi, kad V. Putino režimas remiasi gyventojų revanšistinėmis nuotaikomis dėl Sovietų Sąjungos griūties XX a. pabaigoje. Kaltinimų, kad būtent Vakarai kalti dėl visų Sovietų Sąjungos, o vėliau ir Rusijos, nelaimių, neslepia ir Kremlius.
Vienas iš pagrindinių XXI a. Rusijos politikos ideologų, karo Ukrainoje architektas Vladislavas Surkovas prieš pat vasario pabaigos įvykius publikavo tekstą, kuriame piktinosi tuo, kad Antrajame pasauliniame kare nepralaimėjusi Sovietų Sąjunga (Rusija) vėliau „be mūšio“ buvo priversta atsisakyti milžiniškų teritorijų, kuomet subyrėjo 1990-1991 m.
„Jeigu lygintume šiuolaikinį europinės mūsų šalies dalies žemėlapį su žemėlapiu, įtvirtintu gėdingo Bresto pasaulio, tai vargu ar surastume daug skirtumų. Neįtikėtina, tačiau vakarinė dabartinės Rusijos sienos faktiškai identiškai sutampa su tais riboženkliais, su kuriais 1918-aisiais bailiai sutiko vokiečių ultimatumo sulaukę bolševikai, – vasario viduryje, iki karo su Ukraina likus vos porai savaičių, rašė V. Surkovas. – Taip gavosi, kad Rusija, praėjus daugeliui metų buvo ir vėl atstumta prie „gėdingo pasaulio“ sienų. Net nepralaimėjusi karo. Nesusirgusi revoliucija. Kažkokios juokingos perestroikos, kažkokios miglotos glastnost užteko, kad daugianarė sovietinė imperija subyrėtų per siūles“.
