„Regnum“ pateiktame reitinge valstybės vertinamos 100 balų skalėje: 1 balas reiškia idealius dvišalius santykius, 100 balų – karą. Valstybės, kurios pateko į „Regnum“ reitingą, suskirstytos į tam tikras grupes: buvusios Sovietų Sąjungos šalys, Skandinavija, Didieji Vidurio Rytai ir Mažoji Europa.
Geriausiai, pagal „Regnum“ reitingą, Rusija iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių sutaria su Armėnija (5 balai), Gruzija (35 balai). Blogiausi santykiai, pasak agentūros ekspertų, kurie pagal reitingą beveik prilygsta karui, Rusiją sieja su Latvija (75 balai), Ukraina (75 balai), Lietuva (80 balų), Moldova (85 balai).
Iš Skandinavijos regiono Rusija, pagal „Regnum“ reitingą, blogiausius santykius paliko su Norvegija (80 balų), Švedija (70 balų). Aukščiausią įvertinimas – 55 balai – skirtas Danijai.
Didžiųjų Vidurio Rytų grupėje, kaip nurodo „Regnum“ ekspertai, Rusija geriausiai sutaria su Sirija (5 balai), Iranu (10 balų) ir Izraeliu (20 balų). Beveik karo būsenoje Rusija, anot ekspertų, šiuo metu yra santykiuose su Saudo Arabija (60 balų) ir Turkija (80 balų).
Mažosios Europos šalių grupėje išsiskiria Rumunija, kurios santykiams su Rusija suteikti 85 balai.
Ragino nesistebėti: kokia retorika, toks ir požiūris?
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius teigė, jog tokį valstybių santykių reitingavimą reikėtų vertinti skeptiškai. Vis dėlto anot jo, tokie reitingai gali signalizuoti tam tikras geopolitines nuotaikas.
K. Girniaus manymu, Rusijos ir Lietuvos santykiuose tvyranti įtampa arba, kaip nurodo „Regnum“ ekspertai, kone pasiekusi karinės grėsmės lygį, gali būti susijusi ir su Lietuvos vadovų, ypač prezidentės Dalios Grybauskaitės, pareiškimais Rusijos atžvilgiu.
„Nėra jokia paslaptis, kad Lietuva, ypač prezidentė, itin griežtai kritikuoja Rusiją, gerokai griežčiau ir dažniau negu dauguma kitų šalių. Prisiminkime, kad prezidentė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“. Tokių priekaištų Rusijai nekelia beveik jokios kitos Europos valstybės, nors Rusija aneksavo Krymą, palaiko separatistus Rytų Ukrainoje, bet vis tiek Rusija nesiunčia mirtininkų, kitų savižudžių į Ukrainą.
Lietuvos retorika yra kovinga ir ne tik prezidentės, bet ir užsienio reikalų ministro. Taip pat ir opozicija labai griežtai pasisako, kad reikia imtis veiksmų prieš Rusiją, reikia taikyti griežtesnes sankcijas, reikia Ukrainos kariuomenei duoti geresnių ginklų, kad galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos antpuolių, reikalavimai, kad sankcijos nebūtų nutrauktos.
Tai dėl visų šitų priežasčių, dėl pasisakymų, kurie yra labai nuoseklūs aš įsivaizduoju, kad Rusija laiko Lietuvą labai nedraugiška valstybe“, – kalbėjo K. Girnius.
Anot politologo, vis dėlto tokio tarpvalstybinių santykių įvertinimo nereikėtų vienareikšmiškai tapatinti su karine grėsme.
„Antra vertus, tai, kad Rusija laiko Lietuvą nedraugiška, tikrai nereiškia, kad yra kokių nors ketinimų pulti ar ką kito daryti“, – komentavo pašnekovas.
Nors ir karas, vis tiek jaučia brolystę
Nepaisant Rusijos veiksmų, aneksuojant dalį Ukrainos, nepaisant akivaizdaus ir jau ne vienerius metus trunkančio karinio konflikto tarp valstybių, „Regnum“ ekspertų vertinimu, Rusijos santykiai su Ukraina yra geresni negu su Lietuva. Kodėl?
K. Girniaus manymu, tai yra susiję su įsisenėjusiu Rusijos įsitikinimu, jog rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai yra viena tauta.
„Reikia prisiminti, kad daugelis rusų mano, kad baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta, kad ji turėtų gyventi bendroje valstybėje. Yra dar tokie gilūs ryšiai, nes Rusija Kijevą laiko savo beveik pirmąja sostine.
Nemažai Rusijos gyventojų supranta, kokia yra įtampa, vis tiek turi draugiškų jausmų Ukrainos atžvilgiu ir viliasi, kad ilgainiui ta problema bus išspręsta, santykiai pagerės, kai dabartinė valdžia bus priversta pasitraukti. Kitaip sakant, tai rodo slaviškų tautų brolystę, kuri šiek tiek atsveria dabartinę įtampą ir tai, kad faktiškai šalys kariauja“, – komentavo politologas.
Anot jo, kalbant apie Rusijos ir Latvijos santykius, kurie „Regnum“ vertinimu, yra tiek pat įtempti kaip ir Rusijos su Ukraina, vertėtų atsiminti Latvijoje galiojantį Pilietybės įstatymą.
„Rusija nuo 1991 metų kritikuoja Latviją dėl jos Pilietybės įstatymo. Rusai sakė, kad iš Rusijos piliečių arba iš rusų atimtos pilietybės teisės, jie buvo diskriminuojami, skriaudžiami. [...]
Šitie priekaištai buvo atmesti, bet jau kokių 20 metų yra ta propaganda apie skriaudžiamus vietos rusus. Apie Lietuvą jie to negalėjo sakyti, nes Lietuvoje visi gavo pilietybę“, – svarstė K. Girnius.
