Jei Rusijoje ir liko kas iš sovietinių laikų, tai tik ne sostinėje. Maskva ne šiaip yra pelniusi vieno brangiausių miestų pasaulyje vardą. Rusiškojo žurnalo „Forbes“ leidinio duomenimis, ten gyvena dauguma iš maždaug 110-ies Rusijos „dolerinių“ milijardierių.
Jaunų ir turtingų teritorija
Tiesą sakant, Maskvoje jų daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio mieste (vertinant asmeninį turtą, daugiau magnatų yra tik Amerikoje). Pridėkite dar per 100 tūkstančių multimilijonerių ir galėsite susidaryti įspūdį, kaip pasikeitė buvusi Sovietų Sąjungos širdis per pastaruosius du dešimtmečius – o jei tiksliau, tai per septyniolika metų su trupučiu. Kai kas sako, kad nė viena pasaulio valstybė per tokį trumpą laiką „neprigamino“ tiek turtuolių...
Pasižiūrėti, kaip atrodo naujoji Rusijos turtingųjų klasė galima tiesiog gatvėje, bet geriausia tai daryti penktadienio naktimis prie prabangiausių Maskvos naktinių klubų – čia jų koncentracija būna didžiausia. Tikrai niekur kitur pasaulyje vienoje vietoje nepamatysite tiek BMW tamsintais stiklais, „Lamborghini“ ir „Ferrari“ bei juodų „hamerių“ su vairuotojais, nuobodžiaujančia veido išraiška žiūrinčiais DVD filmus, kol jų šeimininkai linksminasi viduje.
Klubai, skirti miesto grietinėlei, bene geriausiai atspindi akiplėšiškai, tiesiog nepadoriai didelius naujųjų rusų turtus. Pavyzdžiui, be gėrimų, juose dar galima įsigyti Faberžė kiaušinių – jie jums atsieitų menkučius 8 tūkst. litų.
VIP lankytojams kiekvienas save gerbiantis klubas siūlo privačias kabinas. Pati pigiausia jų (ir mažiausia – vos 6 asmenims) kainuoja iki 2500 litų vakarui. Prabangiausia ložė su atskiru kambariu ir dušu kainuoja kiek daugiau nei 20 tūkst. litų (įskaičiuojant gėrimus).
Tiesa, patys turčiai klubuose pasirodo retai. Tai jų atžalų – auksinio Rusijos jaunimo, kuris vadovaujasi principu „Yra pinigų – nėra problemų“, teritorija.
Rusijos ateitis?
Oligarchai – buvęs alkanas sovietų epochos jaunimas, pirmasis drįsęs įkelti koją į „supuvusio“ kapitalizmo pasaulį ir tik šios drąsos dėka sukūręs daugiamilijardines verslo imperijas, – dabar jau yra vidutinio amžiaus dėdės. Ir beveik visi turi vaikų: Rusija – ne Vakarai, čia žmonės vis dar tuokiasi labai jauni.
Taigi ir oligarchų atžalos (bent jau iš pirmųjų santuokų) kadais išaugo iš vaikiškų drabužėlių. Štai kad ir pagarsėjęs buvęs Čiukotkos gubernatorius, futbolo klubo „Chelsea“ savininkas ir trečio didžiausio kapitalo Rusijoje (kalbama, 28,6 mlrd. dolerių) savininkas Romanas Abramovičius: jam tik 42-eji, o baigia užauginti penkis vaikus. Vyriausiai milijardieriaus dukrai turbūt eina jau šešiolikti metai...
Nuo tos dienos, kai R.Abramovičius nusprendė imtis privataus verslo, praėjo tik apie dvidešimt metų. Anuomet prekiavęs guminėmis antytėmis – kooperatyve štampuotais žaislais, – savo atžaloms jis paliks blogiausiu atveju 51-ą didžiausią kapitalą planetoje.
Turtingų rusų vaikų gyvenimas daug prabangesnis, daug ekscentriškesnis, bet ir daug vienišesnis nei pasiturinčių jų bendraamžių užsienyje. Ir anaiptol ne dėl to, kad pasakiški turtai posovietinėje erdvėje – vis dar naujovė. Esmė tai, kad pinigai Rusijoje nereiškia nieko, jeigu jais nesipuikuojama.
Štai kodėl auksinis – taip pat ir tiesiogine prasme – šalies jaunimas kelia tokį nerimą rusų sociologams: nejaugi šie privilegijuoti, fantastiškai turtingi ir gerų ryšių turintys vaikai ir yra būsimoji Rusijos valdančioji klasė?
Žinios prieš prestižą
Rusijos oligarchų atžalos labai skiriasi nuo savo tėvų. Ir ne tik tuo, kad jiems niekada nereikėjo ir nereikės uždirbti pinigų – jie jau gimė jų pertekę. Daug blogiau (ir tą pripažįsta net kai kurie tėvai), kad antroji naujųjų rusų karta auga fantazijų pasaulyje už aukštų privačių dvarų tvorų ir nekontaktuoja su nelabai šviesia Rusijos realybe.
Psichologai beveik neabejoja, kad dauguma jų, sulaukę dvidešimties trisdešimties metų, pateks į ligoninę arba taps nuolatiniais psichoanalitikų klientais. Ir kalti dėl to bus tik tėvai: jeigu vaikams duodi viską, ko tik širdis geidžia, kaip jie išmoks kovoti už savo troškimus?
O kad naujieji rusai savo vaikams negaili ničnieko, tai faktas. Pavyzdžiui, išleisti savo atžalą į mokyklą Anglijoje dabar jiems yra tokia pat gyvybiškai svarbi būtinybė kaip vila Sardinijoje ar jachta Karibuose. Tiesa, daugumai jaunųjų turčių kelias į Itono, Herou ar Vinčesterio koledžus prasideda pagarsėjusioje Maskvos ekonomikos mokykloje.
Įkurta prieš šešiolika metų, dabar tai elitiškiausia vidurinė mokykla Rusijoje. Ar pati geriausia – tai dar klausimas, bet tikrai populiariausia tarp turtingųjų ir galingųjų. Įtaisyti ten vaiką mokytis tas pats, kas tapti išskirtinio klubo nariu. Galų gale Maskvos ekonomikos mokykloje mokėsi jau minėto R.Abramovičiaus, taip pat Michailo Chodorkovskio (kadaise buvusio turtingiausio Rusijos žmogaus, dabar kalinčio Sibire lageryje) palikuonys.
Maskvos ekonomikos mokykloje mokosi šiuo metu turtingiausio Rusijoje žmogaus Olego Deripaskos sūnus. Jo tėvui neseniai sukako 41-eri, o jo turtas vertinamas kokiais 56 mlrd. litų.
Ten pat mokslus kremta ir velionio Rusijos prezidento Boriso Jelcino dukters Tatjanos Djačenko vaikas...
Oficialiai už priėmimą į minėtą vidurinę mokyklą reikia sumokėti apie 100 tūkst. litų, tačiau, kalbama, tėvai už šią privilegiją moka gerokai daugiau. Tiesa, paskui galima lengviau atsikvėpti: kiekvieni metai mokslų šioje įstaigoje paplonina mokinių tėvų kišenes tik 28 tūkst. litų. Didžiausios išlaidos laukia vėliau, kai vaikai išsiunčiami tęsti mokslų prestižiniuose Didžiosios Britanijos koledžuose ir universitetuose.
Prabanga kaip norma
Bet patys turtuoliai pripažįsta, jog šiame reikale svarbiausi anaiptol ne pinigai. Įtaisyti vaiką į Maskvos ekonomikos mokyklą be atitinkamų rekomendacijų beveik neįmanoma. Taigi kieviena Rugsėjo 1-oji šioje vidurinėje tampa tikru spektakliu.
Pirmiausia, kelių šimtų metrų spinduliu aplink mokyklą susidaro milžiniškas eismo kamštis, kurio bendra vertė siekia ne vieną milijoną dolerių. Mat čia buferis į buferį susigrūda „Porsche“, „Maserati“ ir BMW limuzinai, jau neskaičiuojant palydos automobilių su nelegaliais mėlynais švyturėliais ant stogų, saugančių mažagabaritį, bet itin vertingą krovinį.
Pirmiausia iš jų išvirsta būrys įspūdingai sudėtų apsaugininkų – tiesa, dažniausiai „ginkluotų“ savo mažųjų šeimininkų skėčiais, milžiniško dydžio gėlių puokštėmis ar dovanomis. Bet turbūt niekur kitur pasaulyje, tik ant Masvos ekonomikos mokyklos laiptų galima išvysti išdidžiai žingsniuojantį dizainerių drabužiais išpuoštą „spirgą“, paskui kurį seka solidus dėdė tamsiu kostiumu, dar tamsesniais akiniais ir aiškiai pašonėje ryškėjančiu pistoleto dėklu, rankoje nešantis įvairiaspalvių balionų ryšulį...
Mokykloje dirbantys pedagogai prisipažįsta vis dar negalintys priprasti prie to, kad po vasaros grįžę mažyliai, paklausti, kaip praleido atostogas, ima vardyti: buvau Sardinijoje, atostogavau San Tropė, plaukiojau jachta Karibuose... Septynmečių ar aštuonmečių lūpose tokie vietovardžiai skamba kažkaip keistai. Bet tik pašaliniams. Patiems vaikams tai – normali kasdienybė.
Štai kad ir toks pavyzdys. 13-metė Maskvos ekonomikos mokyklos mokinė – tarkime, Maša, – yra aukš-tas pareigas užimančio valstybės tarnautojo (turinčio papildomą versliuką, savaime suprantama) dukra. Pasakiška prabanga jai nuo pat gimimo yra natūrali gyvenamoji terpė.
Pavyzdžiui, pirmąją pavasario atostogų dieną asmeninis vairuotojas nuvežė Mašą į oro uostą, iš kur ji su mokyklos drauge ir jos tėvais išskrido į Bahamus papoilsiauti didžiulėje jachtoje. Draugija neskrido pirmąja klase – tarp turtingiausiųjų iš turtingiausių rusų tai laikoma prastu tonu, – lėktuvas buvo privatus.
Anot Mašos, Maskvos ekonomikos mokykloje besimokančios nuo septynerių, beveik visų jos draugių didžiausias troškimas yra užaugus ištekėti už multimilijonieriaus. Jei kas šių mergaičių paklaustų, ar nenorėtų jos tapti gydytojomis, mokytojomis ar aktorėmis, jam nusijuoktų į veidą.
Aišku, ne visi mokiniai puikuojasi savo gimdytojų turtais. Dauguma jų, priešingai, elgiasi kaip visai paprasti normalūs vaikai. Bet, kaip ir kiekvienoje mokykloje, yra „elitas“. Tie, kas nori prisijungti prie tokios nedidelės grupelės, privalo atitikti griežtus reikalavimus.
Pirmasis reikalavimas – brangūs garsių modeliuotojų drabužiai. Šioje mokykloje visiškai įprasta matyti trylikametes, kurios naudoja kosmetiką, avi aukštakulnius ir vadovėlius nešiojasi „Gucci“ ar „Prada“ rankinėse.
Dar vienas privalomas aksesuaras – laikrodis su brangakmeniais. Taip pat dauguma vaikų turi asmenines kredito korteles, o piniginėje nešiojasi ne mažiau nei porą šimtų eurų. Na, ir, žinoma, visi turi mobiliuosius telefonus – pageidautina „iPhone“. Auklė, asmens sargybiniai ir šarvuotas automobilis yra savaime suprantami.
Gyvenimas už aukštų tvorų
Prieš kokius trejetą metų vienas Ukrainos magnatas, kurio 14-metis sūnus tuo metu mokėsi Maskvos ekonomikos mokykloje, atsiuntė jam privatų lėktuvą. Į jį buvo susodinta visa berniuko klasė ir nuskraidinta savaitgaliui į Kijevą. Ten vaikus apgyvendino brangiausiame miesto penkių žvaigždučių viešbutyje, paskui jiems surengė kruizą Dnepru privačia jachta. Paauglio tėvas dalyvauti iškyloje, deja, negalėjo – sėdėjo kalėjime.
Jausdami būtinybę daryti įspūdį kitiems tėvams ekstravagantišku savo turtų demonstravimu mažųjų oligarchiukų gimdytojai gali išleisti dešimtis tūkstančių valiuta, kad sūnaus ar dukters gimtadieniui pasamdytų, pavyzdžiui, visą cirko trupę.
Maskvoje tiek pinigų turinčios šeimos gyvena kultinėje Rubliovkoje – pušynuose į Vakarus nuo miesto. Tai rusiškasis Beverli Hilsas: greta stūkso ne tik oligarchų, bet ir ministrų, kitų Kremliaus valdininkų, taip pat premjero Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo vilos.
Didžiulės pušynų ir beržynų teritorijos čia aptvertos 5 m aukščio metaline tvora, jos kiaurą parą stebimos vaizdo kameromis. Dieną ir naktį Rubliovkoje patruliuoja privačios saugos tarnybos. Maži vaikai čia supasi paauksuotose sūpuoklėse ir žaidžia važinėdamiesi pedalais minamais poršais ir ferariais, paskui kuriuos pareigingai risnoja keli apsaugininkai ir auklės.
Kur kadaise buvo kaimas su apgriuvusiomis trobelėmis, dabar visai netoli V.Putino namų Barvichoje veikia elitinis prekybos kompleksas „Barvikha Luxury Village“. Jame įsikūrę „Lamborghini“, „Ferrari“ automobilių salonai, taip pat „Bentley“ atstovybė, sakoma, parduodanti po mašiną per dieną. Greta – „Gucci“, „Prada“ ir „Armani“ firminės parduotuvės. O „Dolce & Gabbana“ centre drabužių matavimosi kabinos puoštos audinių kailiais.
Yra „Barvikha Luxury Village“ ir prabangus restoranas. Vienai 15-metei iš Rubliovkos iš jo kasdien į mokyklą atveža sušių, nes mergaitei nepatinka valgyklos maistas.
Beje, Rubliovkos tėvai labai didžiuojasi tuo, kad skiepija savo atžaloms prabangų skonį nuo mažų dienų. Nėra neįprasta per kviestinius pietus pamatyti, kaip kokio milijardieriaus dukrelę šaukšteliu maitina juodaisiais ikrais. Arba išgirsti, kaip aštuonmetė, ruošdamasi į spektaklį vaikams, prašo mamos paskolinti „Prados“ rankinę ar „Chanel“ perlų vėrinį.
R.Abramovičiaus vaikams turbūt jau įgriso laisvadienius ir atostogas leisti tėvo jachtose. Nors šiemet magnato keturių jachtų laivyną papildė naujas žaisliukas – 180 m ilgio plaukiojantys rūmai „Eclipse“ su dviem sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis denyje, baseinais, kino teatrais ir kitais prabangiais priedais. Dabar tai didžiausia privati jachta pasaulyje.
Skraido buvusio Čiukotkos gubernatoriaus šeima taip pat stilingai. Didžiausias milijardieriaus lėktuvas – modifikuotas „Boeing 737“, skirtas skraidinti 360 keleivių.
Ir turtuoliai verkia
Skirtumas tarp to, kokia buvo paties R.Abramovičiaus vaikystė, ir kaip dabar gyvena jo vaikai, milžiniškas. Anksti netekusį tėvų (Romano mama muzikė mirė po nelegalaus aborto, kai jam tebuvo vieni, dar po dvejų metų tėvas statybininkas žuvo darbe) Syktyvkare jį užaugino dėdė.
Maždaug tą patį apie savo vaikystę galėtų papasakoti ir bankininkas Michailas Fridmanas – kai kuriais šaltiniais, septintas turtingiausias žmogus Rusijoje, turintis per 40 mlrd. litų ir dvi dukteris. Oligarchas prisimena: kai pats buvo studentas, neturėjo net ką apsirengti. Prabangos viršūne jam buvo studijų draugo tėvo iš užsienio kontrabanda atvežtas vaizdo magnetofonas.
Pirmuoju Michailo Chodorkovskio verslu buvo nušiurusi kavinė studentams Maskvos universitete. Olegą Deripaską motina vos ketverių atidavė auginti seneliams. Kai senukai mirė, berniukas liko be namų – juos perėmė valdžia.
Šios graudžios istorijos tarp Rusijos oligarchų toli gražu ne vienintelės. Dauguma šios šalies milijardierių iškilo iš paties dugno. Be skurdžios praeities, visus 110 jų vienija dar vienas bendras bruožas – plieninė valia ir ryžtas. Skirtingai nei jų turtus paveldėsiantys vaikai, šie žmonės savo pinigus uždirbo pačiais neramiausiais, pavojingiausiais, negailestingiausiais Rusijos verslui laikais, kai konkurentai buvo šalinami kulkomis ir bombomis, o išlikdavo tik sumaniausi, klastingiausi ir turintieji gerų ryšių.
Kadangi anuometiniai milijonai buvo susikrauti per rekordiškai trumpą laiką ir labai abejotinus sandorius, apie Rusijos magnatų praeitį sklando visokių kalbų. Bet vieno iš jų neatimsi – energijos ir įžvalgos. Būtent šių charakterio bruožų labiausiai ir stinga jų vaikams, užaugintiems prabangos kokone.
Jeigu koks oligarcho sūnelis nori nusivesti savo merginą į kiną, jis užperka visą salę. Ir ne tik norėdamas pasipuikuoti – jam tiesiog nejauku būti tarp tiek žmonių. Arba pabandykite įsivaizduoti, kad 17-metė oligarcho dukra nemoka išsitrinkti galvos ir susišukuoti plaukų, nes nuo vaikystės tai už ją darė auklės, o nuo trylikos metų ji reguliariai lankėsi grožio salonuose.
Beje, grožio salonuose lankosi ir vaikinai, nebeįsivaizduojantys gyvenimo be veido masažo ir manikiūro.
Vienas turtingas rusas už 160 tūkst. litų užsakė prabangiausią Maskvos naktinį klubą, kad jo mažoji mergaitė galėtų atšvęsti savo 18-ąjį gimtadienį. O kad ji turėtų kuo pasipuošti, užsakė pasiūti suknelę už 240 tūkst. litų, visą nusagstytą brangakmeniais.
Po miestą šį auksinį jaunimėlį vežioja asmeniniai vairuotojai naujausio modelio džipais arba net bentliais. Daugeliui turtuolių atžalų „Gucci“ ar „Dolce & Gabbana“ daiktai – jau nebe lygis. Jie vertina etiketes, kuriose užrašyta „Brioni“, nors šių Italijos mados namų siūtas kostiumas kainuoja 60 tūkst. litų, ir kraustosi iš proto dėl „Bottega Veneta“ rankinių, kainuojančių po 40 tūkst. litų.
Slidinėti jie vyksta į Austriją ir Šveicariją, jachtomis raižo Sardinijos ir Prancūzijos Rivjeros pakrantes. Tačiau šie jaunuoliai niekada nebuvo įkėlę kojos į Maskvos metro.
Dauguma jų – geri, padorūs jauni žmonės, bet absurdiškai nutolę nuo tikrovės. Bent įsivaizduojate, kiek Maskvoje turtingų mergaičių, šventai tikinčių, kad uostant kokainą lieknėjama? Tai, žinoma, kraštutinis variantas. Dažniau oligarchų vaikus kamuoja depresijos ir apatija. To priežastis labai paprasta: jie žino, kad gyvenime jų nieko nauja nebelaukia – jie jau viską turi. Ir yra pakankamai protingi, kad suprastų, jog neturi gyvenime tikslo ir turbūt niekada neturės. Šitai bet kurį žmogų padarytų nelaimingą.
Belieka viltis, kad teisūs sociologai, sakantys, jog tam, kad išnyktų visi kraštutinumai, juos turi iškęsti bent viena karta. Gal Rusijos oligarchų anūkams bus lengviau nešti savo turtų naštą?
Parengė Rytis Meiliūnas
