„Rusija suteiks visą reikalingą pagalbą Jerevanui, jei susirėmimai vyks tiesiai Armėnijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Armėnų premjeras Nikolas Pašinianas anksčiau šeštadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėti „skubias“ konsultacijas dėl saugumo užtikrinimo, tęsiantis Armėnijos konfliktui su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Armėnų premjeras kreipėsi į V. Putiną, Ženevoje penktadienį susitikusiems Armėnijos ir Azerbaidžano atstovams nepavykus sutarti dėl naujų paliaubų, ir tęsiantis kautynėms.
Šie pranešimai dar padidino būgštavimus, kad Armėnijos ir Azerbaidžano kovos eskaluosis.
Kai kurie stebėtojai yra susirūpinę, kad į dešimtmečius trunkantį konfliktą gali būti įtrauktos Jerevano sąjungininkė Rusiją ir Baku palaikanti Turkija.
Armėnija ir Azerbaidžanas jau kelis dešimtmečius negali išspręsti teritorinio ginčo dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų kontroliuojamo Azerbaidžano regiono, kuris atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Šis konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Ilgai rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, kurie nesiliauja nepaisant tarptautinių pastangų įtikinti Baku ir Jerevaną susitarti dėl tvarių paliaubų.
Pastarosiomis dienomis susirėmimai suintensyvėjo, vėl raketomis ir sviediniais apšaudomos civilių gyvenamos teritorijos.
Bus diskutuojama dėl pagalbos „konkrečių formatų“
Rusija turi karinę bazę Armėnijos antrame didžiausiame Giumri mieste ir yra sudariusi gynybos sutartį su Jerevanu.
Maskva anksčiau yra sakiusi, kad jos gynybos paktas su Armėnija netaikomas Kalnų Karabacho regionui.
Tuo metu Rusijos URM atstovė Marija Zacharova per televiziją pareiškė, kad dėl pagalbos Armėnijai „konkrečių formatų“ dar bus diskutuojama.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat paragino kariaujančias šalis nedelsiant nutraukti ugnį, deeskaluoti įtampą ir pradėti realias derybas.
N. Pašinianas laiške V. Putinui teigė, kad karo veiksmai artėja prie Armėnijos sienų, ir pakartojo, kad Azerbaidžano sąjungininkė Turkija remia Baku.
Jis paprašė Maskvos pagalbos, remdamasis glaudžiais abiejų šalių ryšiais ir 1997 metų sutartimi dėl draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos.
Jerevanas ir Baku buvo tris kartus susitarę dėl ugnies nutraukimo per derybas, tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir JAV, tačiau tos paliaubos greitai žlugo.
Pranešama, kad nuo rugsėjo 27 dienos abiejose pusėse jau žuvo per 1 200 žmonių, tūkstančiai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, bet manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis.
„Neįmanoma apskaičiuoti rizikos“
Buvusio JAV ambasadoriaus ir vieno iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės pirmininkų Carey Cavanaugh teigimu, V. Putinas žino, kad išplėstas karinis dalyvavimas konflikte neatitinka Maskvos interesų.
„Neįmanoma apskaičiuoti rizikos, tačiau Rusijos ar Turkijos ginkluotųjų pajėgų įtraukimas šiuo metu smarkiai eskaluotų konfliktą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kentukio universiteto diplomatijos profesorius C. Cavanaugh.
Pasak jo, „Rusija gali perkelti dalį pajėgų iš kareivinių Giumri, kad sustiprintų sienų apsaugą (jos jau bendradarbiauja šiuo klausimu) arba kad padėtų [suvaldyti] nuo kautynių bėgančių civilių gyventojų srautą“.
Azerbaidžano prezidento padėjėjas Hikmetas Hajiyevas AFP sakė, kad Baku šiuo klausimu nekomentuos.
Penktadienį tarpininkai iš Prancūzijos, Rusijos ir JAV pareiškime iš Ženevos pareiškė, kad kariaujančios šalys įsipareigojo „tyčia nesitaikyti į civilius gyventojus ar nekarinius objektus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.
Tačiau separatistinio Kalnų Karabacho gynybos ministerija šeštadienį apkaltino Azerbaidžaną pažeidus Ženevos susitarimus ir nusitaikius į pagrindinį Stepanakerto miestą ir strategiškai svarbų Šušos miestą.
Ministerija pranešė, kad Šušoje yra „sužeistų civilių“. Baku neigė taikęsis į pagrindinį Karabacho miestą.
