Donecke, kuris yra vienas pagrindinių židinių krizėje, krečiančioje Ukrainą nuo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo per opozicijos protestus praėjusį mėnesį, laukiama naujos didelės demonstracijos, aktyvistams reikalaujant surengti secesinį referendumą, panašų į planuojamą autonominiame Krymo regione.
Naujausia prorusiškų nuotaikų demonstracija Ukrainos pietryčių regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai, organizuojama po to, kai penktadienį Maskva pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, Vakarų šalims paskelbus sankcijas, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už faktinę Krymo okupaciją.
Šis Rusijos valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ perspėjimas, galintis paveikti ir kitas šalis, didina tikimybę, kad atsikartos krizė, kilusi dėl ankstesnių Rusijos ir Ukrainos ginčų dėl dujų, smarkiai sukrėtusi Europos ekonomikas 2005–2006 metais, taip pat 2009 metais.
„Gazprom“ tikina, kad dujų čiaupus ketina užsukti dėl Kijevo neapmokėtų sąskaitų. Tačiau bendrovė apie planuojamus žingsnius pranešė po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo galinti sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, sukėlusios didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.
Donecke, esančiame už maždaug 400 kilometrų į šiaurės rytus nuo Krymo, įtampa penktadienį buvo padidėjusi aplink Lenino aikštę, kur prorusiški aktyvistai, iškėlę Sovietų Sąjungos vėliavą, budėjo apskritą parą.
Šią savaitę Donecko regiono administracijos būstinė buvo tris dienas užimta aktyvistų, kurie iškėlė ant pastato Rusijos vėliavą, tačiau ketvirtadienį buvo išstumti milicijos.
Milicijos pajėgos apsupo tą pastatą prieš šeštadienį planuojamą demonstraciją.
Per priešingų stovyklų demonstracijas šią savaitę į Donecko gatves išeidavo tūkstančiai žmonių, o trečiadienį jose prasiveržė smurtas.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį), kad Vašingtono paskelbtos sankcijos Maskvai, įskaitant draudimą išduoti vizas kai kuriems asmenims ir įšaldyti jų sąskaitas, smogs kaip „bumerangas“ Jungtinėms Valstijoms.
Rusijos URM pridūrė, kad bet kokios ES baudžiamosios priemonės ir neliks be Maskvos atsako.
Keliomis valandomis vėliau „Gazprom“, laikomas Kremliaus politiniu ginklu prieš provakarietiškas buvusias sovietines šalis, paskelbė galinti užsukti dujas Ukrainai – pirmąkart nuo 2009 metų – dėl 1,89 mlrd. JAV dolerių (4,7 mlrd. litų) skolos.
„Ukraina faktiškai liovėsi mokėti už dujas, – pareiškė bendrovės vadovas Aleksejus Mileris. – Negalime veltui tiekti dujų.“
Skolų prislėgta Ukraina nurodė, kad jai per ateinančius dvejus metus reikės 35 mlrd. dolerių finansinės pagalbos. ES pasiūlė Kijevui suteikti skolinimosi garantijas ir išmokas, kurių bendra suma – 11 mlrd. eurų (beveik 38 mlrd. litų), o JAV paskelbė suteiksianti 1 mlrd. dolerių (2,45 mlrd. litų) skolinimosi garantijas.
Tuo tarpu Rusija įšaldė V.Janukovyčiaus režimui pažadėtą 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, kurio pirmoji išmoka padėjo šaliai išvengti bankroto.
