Apie tai O. Arestovyčius sakė ukrainiečių žurnalistui Dmitrijui Gordonui.
„Spalio pabaigoje 100 proc. žinojau, kad puls. Pirmasis pasirengimo terminas jau buvo žinomas. Tai buvo gruodžio 26 d. Jie turėjo būti pasiruošę katalikų Kalėdoms. Bet nespėjo dėl rusų aplaidumo. Antras pasirengimo terminas buvo numatytas sausio 12. Nespėjo“, – kalbėjo O. Arestovyčius.
Jis pridūrė, kad trečioji Rusijos Federacijos pasirengimo Ukrainos puolimui data buvo vasario 16 d., o priešo kariuomenė tuo metu turėjo du planus.
„Jiems davė visą mėnesį pasiruošti, nusprendė sustiprinti. Tada pradėjo intensyviai perdislokuoti „Rosgvardiją“ (Rusijos Nacionalinę gvardiją – red. past.). Prieš tai jos nebuvo. Jie turėjo du planus. Pirmasis: manė, kad kariuomenė užeis [į Ukrainą], per mėnesį įvyks sutriuškinimas ar kažkas panašaus. O „Rosgvardija“ vėliau atvažiuos. Jie atitempė ją čia, prie sienos. Vasario 16-ą nespėjo. O kinai uždraudė. Vasario 12-ąją Olimpiada prasidėjo. Kinai pasakė „ne – negadinkite Olimpiados“, – sakė Arestovyčius
Galiausiai, pasak O. Arestovyčiaus, Rusija Ukrainą nusprendė atakuoti vasario 22-ąją, kadangi iki vasario 20-osios dar tęsėsi Rusijos partnerės Kinijos organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės Pekine.
„Bet vasario 23-iąją – Tėvynės gynėjo diena Rusijoje. Atšventė ir puolė 24 dieną ryte“, – sakė prezidentūros vadovo patarėjas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir sukėlė konfliktą, per kurį jau žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, o dėl užblokuoto grūdų eksporto neturtingiausios valstybės susidūrė su apsirūpinimo maistu krize.
Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Ukrainos sostinės Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė, gavusi iš Vakarų toliašaudės artilerijos, bando surengti kontrpuolimą ir atkovoti pietinę Chersono sritį.
