Pontoninis tiltas per Eufratą yra 210 metrų ilgio ir yra pritaikytas perkelti iki 8 tūkst. karinių mašinų per parą. Juo be jokių problemų gali persikelti ir tankai. Rusijos spec. daliniai pastatė jį per didžiausią šalyje upę netoli Deir ez Zoro. „Per rekordiškai trumpą laiko tarpą – 48 valandas“, – iškilmingai skelbė Rusijos valstybinė televizija ir parodė nuotraukas su kariai ir sunkvežimiais ant tilto. Rusijos žiūrovui tai buvo parodyta kaip nacionalinės armijos logistikos pergalė.
Tuo pačiu šis rusų pontoninis tiltas, kuris jungia vakarinį ir rytinį Eufrato krantus, provokuoja pavojingą ir be to sudėtingą karinę situaciją. Ji labai lengvai gali eskaluotis ir privesti prie konfrontacijos su Amerika – kita pasauline galios valstybe, kuri atliko intervenciją į Siriją.
Būtent ši upė buvo, iš esmės, nustatyta tarp Maskvos ir Vašingtono kaip demarkacinė linija. Jos nebuvo galima peržengti, kad išvengtum tiesioginių karinių konfliktų tarp Rusijos ir JAV karių, o ypač – tarp šių šalių sąjungininkų kariuomenių. Kremlius išvedė B. al Assado kariuomenę į pergalę Sirijos pilietiniame kare. Baltieji Rūmai palaiko Sirijos demokratines pajėgas (SDP). Jos nugalėjo šalies šiaurėje nugalėti ISIS ir dabar veržiasi įveikti pasiskelbusio kalifato sostinę Raką.
Deir ez Zore susidūrė JAV ir Rusijos interesai
Susitarimo pažeidimas iš Rusijos pusės reiškia „beveik“ paskelbtą karą. Sirijos kariuomenė, palaikoma tų pačių rusų aviacijos stumiasi pirmyn iš kitos pusės, tačiau rytiniu upės krantu. Vos penki kilometrai skiria režimo pajėgas nuo opozicijos kariuomenės. Kelis sykius jau buvo kilę spontaniški mūšiai tarp abiejų pusių. Rusijos aviacija netgi bombardavo SDP opozicionierius. Prieš savaitę generolas majoras Igoris Konašenkovas perspėjo JAV karinę vadovybę, kad tiek SDP, tiek ir amerikiečių kariai gali pakliūti į ugnies ruožą, jeigu Rusijos ir Sirijos kariuomenė bus vėl apšaudytos.
Maskva, matomai, nenori be mūšio JAV ir jos sąjungininkams atiduoti Deir ez Zoro provincijos, nes ten yra ne tik didžiausi naftos bei dujų telkiniai šalyje, tačiau ir Eufrato slėnis yra grūdų šaltinis. Tuo pačiu, yra teigiama, kad žymiausi ISIS vadai iš Irako ir Sirijos tariamai pabėgo į šį regioną. Net Abu Bakras al Baghdadis, pasiskelbę kalifu, numanoma yra būtent ten, pasienio su Iraku zonoje. Nei Rusija, nei JAV neatsisakys galimybės suimti tokių ISIS vadų. Tarp abiejų didžiųjų valstybių, matomai, prasidėjo lenktynės užgrobti šią resursais turtingą ir svarbioje strateginėje vietoje įsikūrusią vietovę. Tas, kuris ją užims, turės papildomų kozirių derybų metu po pilietinio karo pabaigos.
Deir ez Zoras jau seniai atsidūręs Vašingtono ir SDP planuose. „Po Rakos užgrobimo mes išlaisvinsime šį regioną“, – dar prieš kelis mėnesius teigė kurdų, arabų, asirų ir turkmėnų pagrindu sudaryto aljanso vadai. Tačiau jų vykdomas Rakos puolimas užstrigo, o elitinės Sirijos kariuomenės pajėgos netikėtai greitai prasiveržė prie Deir ez Zoro. Šiandien režimas kontroliuoja apie 65 proc. miesto teritorijos. Likusi dalis vis dar ISIS rankose. Savo puolimu rytinėje Eufrato pusėje režimas apsunkiną tolimesnį SDP judėjimą. Tuo pačiu jam atsiveria kelias į al Omaro naftos telkinį, vienam didžiausių šalyje, bei pasienio teritoriją su Iraku. Prieiga su Iraku turi didelę reikšmę ir Irano šiitams. Ši valstybė yra antrasis didžiausias sirų valdžios sąjungininkas ir galėtų tuo pačiu užtikrinti sausumos kelią nuo Teherano per Bagdadą iki Damasko. Neatsitiktinai šiitų sukarintos grupuotės kovoja Sirijos kariuomenės gretose Deir ez Zore.
JAV sąjungininkai beveik pačią paskutinę akimirką sudavė smūgį. SDP neįvertino režimo pajėgų puolimo prieš ISIS. Per paskutines dvi savaites daugianacionalinė karinė sąjunga pasistūmėjo iš šiaurės į Deir ez Zorą, užkariavo pramoninę teritoriją, o taip pat pačią didžiausią dujų telkinį Sirijoje.
Savaitės pabaigoje buvo užimtas dujų gavybos terminalas Konoko, vienas iš didžiausių šalyje, išgaunantis daugiau nei dešimt milijonų kubinių metrų dujų per parą. Ten SDP, jų pačių duomenimis, buvo subombarduotos rusų aviacijos. Rusija tai neigė, taip pat kaip ir visus kitus kaltinimus dėl antskrydžių prieš amerikiečių sąjungininkus. Aišku, tiek Sirijos režimas, tiek ir SDP turi visiškai aiškius savus interesus Deir ez Zoro kryptimi. Tačiau matant, kad Rusija ir JAV suteikia jiems pagalbą, darosi aišku, kad šis naftos miestas yra strateginis tikslas ir jiems. Be Maskvos palaikymo B. al Assado armija niekada nesugebėtų peržengti Eufrato. O kitoje fronto pusėje yra amerikiečių spec. padaliniai, kurie padeda SDP stumtis į priekį ir duoda jiems nurodymus remiantis oro žvalgybos rezultatais.
Rusija tradiciškai imasi propagandos spaudimo
JAV tai yra taip pat kova už lyderystę strategine prasme: dešimtmečius vystydama artimus santykius su B. al Assado šeimos režimu Maskva turi istorinę pirmenybę šioje šalyje. Dėl savo karinės intervencijos ji taip pat tapo ir jėgos faktoriumi Sirijoje. Šiame ilgame kare Rusija taikos konferencijose ir įvairiose derybose pozicionuojasi kaip geradaris herojus. Jeigu JAV norės dar suvaidinti nors kokį vaidmenį taikos sudarymo procese, tai joms reikės turėti kažkokį pagrindą teritorijų pavidalu – pavyzdžiui, stiprią poziciją Deir ez Zore. Maskva žengė į propagandinį kontrpuolimą. Kremlius amerikiečius apkaltino tuo, kad šie yra atsakingi už generolo leitenanto Valerijaus Asapovo žūtį, kuris žuvo ISIS teroristų artilerijos apšaudymo metu. „Rusijos kario mirtis yra kruvina dviveidės JAV politikos Sirijoje kaina“, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. „Amerikiečiai teigia, kad jie suinteresuoti ISIS sunaikinimu, tačiau kai kurie jų veiksmai liudija tai, kad jie nori priešingo, ir kad jiems svarbiau jų pačių politiniai ir geopolitiniai tikslai“, – tikino Kremliaus propagandos ruporas.
S. Riabkovas taip pat paminėjo absurdišką sąmokslo teoriją, kurią platina Rusijos žiniasklaida. Anot jos, JAV bendradarbiauja su ISIS ir netrukdomai keliauja po Deir ez Zorą per jų pozicijas. Pradinis taškas šioje istorijoje tapo vienos nuotraukos iš palydovų, kurias pateikė Rusijos gynybos ministerija.
Jose buvo matyti šarvuotos JAV mašinos ISIS teritorijoje, kaip pažymima „be jokių užuominų į kovinę parengtį“, – aiškino Rusijos ministerija. JAV vadovaujama antiteroristinė koalicija skubiai tai paneigė, tačiau gana santūriai. „Šie tvirtinimai yra melagingi, – teigiama trumpame pranešime. – Dėl saugumo priežasčių mes nekomentuojam jokių aktualių operacijų“.
Rusijos ir amerikiečių kariai dar vykdo ir derybas tarpusavyje. Daugiau nei prieš savaitę įvyko asmeninis susitikimas generolų lygmeniu, pranešė pulkininkas Ryanas Dillonas, antiteroristinės koalicijos atstovas. Jo teigimu, buvo apsikeista žemėlapiais, grafikais ir informacija bei buvo pranešta, kur tam tikri kariniai dariniai kaunasi aplink Deir ez Zorą. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio susitikimas, kuris, matomai, buvo būtinas, po to kai jie susidūrė mūšio lauke taip arti vieni kitų. „Aš nesu sunerimęs, – pareiškė JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas dar praėjusią savaitę vienoje iš spaudos konferencijų Vašingtone. – Mes tęsiam bendradarbiavimą su rusais ir tikriausiai išspręsime mūsų problemas“. Iki šiol sąjungininkų rusų ir amerikiečių kariuomenės dar nesusidūrė. Tačiau kas bus, jeigu prasidės lenktyniavimas, kas pirma užims naftos ir dujų telkinius? Iki šiol judėjimas aplink Deir ez Zorą labiau primena žaidimą šachmatais. Tačiau ginkluoti susidūrimai atrodo neišvengiami, kuomet ateis paskutinės, lemiamos fazės laikas.
