Rusija perdavė Lenkijai 20 tomų išslaptintų Katynės žudynių tyrimo dokumentų, kuriuose, manoma, gali būti tikslūs belaisvių sąrašai.
Kol kas tiksliai jų turinys nežinomas, bet tikimasi, kad tarp jų gali būti belaisvių sąrašai, juos išsiuntimo į lagerius įsakymai ir tardymo protokolai, praneša Lietuvos radijas.
Tai pirmoji siunta iš 116 iki šiol įslaptintų Rusijos Federacijos karinės prokuratūros 1990–2004 metais atlikto Katynės žudynių bylos tyrimo dokumentų kopijų.
Dokumentus ketvirtadienį iš ryto į Lenkijos ambasadą Maskvoje atvežė Rusijos generalinės prokuratūros tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos vadovas Saakas Karapetianas.
Katynės bylos tyrimo dokumentų išslaptinimo Lenkija laukia nuo 2004 metų, kai Vladimiro Putino prezidentavimo metu buvo nutrauktas 1990 metais Rusijos prokuratūros pradėtas Katynės žudynių bylos tyrimas, o 116 iš 186 tyrimo dokumentų tomų buvo įslaptinti.
Rusija, argumentuodama valstybine paslaptimi, visus tuos metus nesutiko atskleisti jų turinio, o Rusijos teismai nuosekliai atmetinėjo Katynės žudynių aukų reabilitacijos prašymus.
Rusijos pozicija šiuo klausimu pasikeitė po į Katynės žudynių metinių minėjimo iškilmes vykusios 96 žmonių Lenkijos prezidento delegacijos žūties lėktuvo katastrofoje prie Smolensko.
Į prezidento Lecho Kačynskio laidotuves Krokuvoje atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medviedevas deklaravo pasirengimą išslaptinti Katynės bylos tyrimo dokumentus.
Geros valios patvirtinimui – gegužę, Maskvai minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines 67 tomus neįslaptintų Katynės žudynių bylos tyrimo dokumentų kopijų pats D. Medviedevas asmeniškai įteikė į iškilmes atvykusiam laikinai Lenkijos prezidento pareigas ėjusiam Bronislavui Komorovskiui.
Nijolė Druto
