„Mūsų aukštojo mokslo sistemoje, kuri įsigalios nuo 2025 m., nebus sąvokos „bakalauras“. Tai bus aukštasis mokslas ir specializuotas aukštasis mokslas“, – TASS citavo V. Falkovo žodžius.
Pasak jo, kai kurioms specialybėms esą nepakanka ketverių metų mokslo – reikia mokytis penkerius ar daugiau metų. Iš jų laikinai einantis ministro pareigas išskyrė gydytojus, mokytojus ir inžinierius.
Rusija nori atsisakyti ir Bolonijos sistemos: kas tai?
Anksčiau V. Falkovas kalbėjo, kad Rusija ketina atsisakyti 2003 m. priimtos Bolonijos aukštojo mokslo sistemos.
Bolonijos sistema – koncepcija, kurią 1999 metais priėmė pirmaujančios Europos šalys, siekdamos užtikrinti mokymo standartų ir aukštojo mokslo kokybę. Bolonijos procese dalyvauja visos Europos šalys, išskyrus Monaką ir San Mariną. Rusija jame dalyvauja nuo 2003 m.
Bolonijos sistema apima dvi pagrindines studijų universitetuose ciklus – bakalauro ir magistro programas, taip pat galimybę tęsti studijas doktorantūros studijose. Keičiant ciklą, leidžiamas tam tikras ugdymo trajektorijos pakeitimas (pvz., baigus bakalauro studijas Istorijos fakultete, galima stoti į Politikos mokslų fakulteto magistrantūros studijų programą ir pan.).
Pagrindinis Bolonijos sistemos aspektas yra studentų mobilumas ir absolventų galimybė patekti į darbo rinkas.
Išsilavinimo kreditų sistema (už kiekvieną išklausytą kursą sukaupiamas tam tikras tokių kreditų skaičius, dažniausiai prireikia apie 60 per metus) leido studentams dalyvauti akademinių mainų programose, o vėliau pristatyti išklausytus kursus pagrindiniame universitete.
Abipusis Bolonijos sistemos šalyse įgytų diplomų pripažinimas suteikė studentams galimybę baigti bakalauro studijas Rusijoje ir įstoti į magistro programą užsienyje. Dėl vieningo diplomo modelio abiturientams buvo lengviau susirasti darbą kitose šalyse.
Idealiu atveju Bolonijos švietimo sistema, prie kurios prisijungė beveik 50 šalių, Europoje turėtų sukurti vieną edukacinę erdvę.
Kodėl Bolonijos procesas buvo kritikuojamas?
Viena iš pagrindinių Bolonijos sistemos kritikos priežasčių Rusijoje – galimybė įgyti aukštojo mokslo diplomą po ketverių studijų metų, o ne penkerių ar šešerių metų. Nuoseklus Bolonijos proceso priešininkas, Maskvos valstybinio universiteto rektorius Viktoras Sadovničas dar 2022 metais tvirtino, kad, skirtingai nei bakalauro laipsnis, „penkerių metų sistema rengė fundamentalius specialistus“, taip pat labiau atitiko Rusijos „sistemą“ ir mentalitetą.
Tuo pačiu metu, Maskvos aukštosios socialinių ir ekonomikos mokslų mokyklos rektorius Jevgenijus Mironovas žymėjo, kad universitetai, kurie iš principo žino, kaip suteikti gerą išsilavinimą, gali sukurti kokybišką išsilavinimą pagal 4+2 sistemą arba gali tai daryti pagal penkerių metų sistemą.
„Pasaulinėje praktikoje yra ir trejų metų trukmės bakalauro, ir vienerių metų magistrantūros programos, taip pat ir pirmaujančiuose universitetuose, kurių kokybe niekas neabejoja“, – BBC sakė Mironovas. Pasak jo, bakalauro laipsnis yra profesinio išsilavinimo pagrindas.
„Mes norime galvoti ne apie ketverių metų, o apie šešerių metų programą, kurios metu studentas turi galimybę bent kartą (baigęs bakalauro studijas) pakoreguoti studijų planą“, – sako jis. Žmogus sustojo ir daugiau gyvenime nenori kažko išmokti, tokiu atveju šiuolaikinei darbo rinkai to, žinoma, neužtenka.
Kas laukia Rusijos švietimo išėjus iš Bolonijos sistemos?
Kol kas kalbame tik apie ketinimų deklaravimą, o kas tiksliai bus keičiama Rusijos švietimo sistemoje ir kas bus pasiūlyta vietoj Bolonijos proceso – nežinome, 2022 metais kalbėjo Jevgenijus Mironovas.
„Jeigu ji (švietimo sistema) bus pakeista, tai bent jau galime tikėtis, kad bus pereinamasis laikotarpis, per kurį teks apsvarstyti procedūras ir susitarimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo“, – pažymi ekspertas.
