Rusija, nors ir yra viena iš pagrindinių pasaulinių žemės ūkio produktų gamintoja, tačiau Vakarų sankcijos itin veikia jos ekonomiką.
Pasak pramonės lobistų grupės, ketvirtadalis Rusijoje suvartojamo sviesto yra iš užsienio. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėn. Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis grietinėlės tiekėjų, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija ir Lotynų Amerika, sustabdė prekybą dėl įvairių priežasčių – nuo sankcijų iki logistikos problemų.
Dėl šios priežasties, tokios šalys kaip Baltarusija, Indija, Iranas ir Turkija tapo svarbiomis Rusijos tiekėjomis. Todėl šią savaitę Rusija pradėjo pirkti sviestą iš Turkijos.
Praėjusią savaitę Rusijos bankas padidino bazinę palūkanų normą iki rekordiškai aukštos ir pasiekė 21 proc. Kartu pranešta, kad kovojant su nuolatine infliacija, galimas tolesnis politikos griežtinimas.
Liepos 10 d. „Bloomberg“ rašė, kad kainų augimas Rusijoje fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės. Tai rodo, su kokiais sunkumais susiduria centrinis bankas, kovodamas su infliacija.
TVF padidino Rusijos ekonomikos augimo prognozę ir sumažino Ukrainos
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį padidino 2024 metų Rusijos ekonomikos augimo prognozę, nes didžiulės vyriausybės išlaidos, skirtos karui Ukrainoje, yra stiprus ekonomikos stimulas.
Organizacija taip pat pablogino prognozę Ukrainai, kurios ekonomiką ir infrastruktūrą nusmukdė dvejus su puse metų trunkantis karas.
Abi šalys karui išleidžia didžiules sumas, o Maskvos išlaidos padėjo ekonomikai stipriai augti nepaisant Vakarų sankcijų.
Savo naujausiose prognozėse TVF teigia manantis, kad 2024 metais Rusijos ekonomika išaugs 3,6 proc., palyginti su ankstesne 3,2 proc. prognoze.
Tačiau jis sumažino kitų metų augimo prognozę nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc. dėl didėjančių ekonominių problemų požymių.
Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo apie vyriausybės karinių išlaidų keliamą pavojų, teigdamas, kad ekonomika jau eilę mėnesių „perkaista“.
Didelė infliacija – 8,6 proc. rugsėjį – ir didelis darbo jėgos trūkumas taip pat kelia ekonominį galvos skausmą Maskvai.
Šį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad rekordiškai žemas 2,4 proc. nedarbas Rusijoje yra „ribojantis veiksnys“ šalies augimo perspektyvoms.
Siekdamas suvaldyti infliaciją, centrinis bankas padidino palūkanų normas iki 19 proc. ir penktadienį vyksiančiame palūkanų normų nustatymo posėdyje gali jas dar kartą padidinti.
Rusijos finansų ministerija pasiūlė kitais metais karines išlaidas padidinti beveik 30 proc. iki maždaug 145 mlrd. dolerių, o bendros išlaidos gynybai ir saugumui turėtų sudaryti apie 40 proc. valstybės išlaidų.
TVF taip pat sumažino Ukrainos ekonomikos perspektyvą, nes jos gali laukti iki šiol sunkiausia karo žiema. Jis prognozuoja 3,0 proc. augimą šiais metais, palyginti su balandžio mėnesį skelbta 3,2 proc. prognoze, ir sumažino kitų metų plėtros perspektyvą nuo 6,5 proc. iki 2,5 proc.
JT teigimu, dėl Rusijos bombardavimų Ukrainos infrastruktūrai padaryta dešimčių milijardų dolerių žala, o maždaug trečdalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus, be to, milijonai jų iš viso paliko šalį.
Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų rėmėjų ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip TVF, finansinės paramos, kad išsaugotų savo ekonomiką ir palaikytų kasdienes vyriausybės išlaidas.
Ukraina planuoja kitais metais gynybai ir saugumui skirti daugiau kaip 60 proc. viso valstybės biudžeto.
