Korupcija šioje šalyje toli gražu nėra išgyvendinta, „Transparency International“ 2016-ųjų ataskaitoje Rumunija užėmė 57-ąją vietą, praleidusi ne tik Lietuvą, Latviją ir Estiją, tačiau ir Gruziją.
Tiesa, dar 2013-aisiais Rumunija šiame sąraše užėmė 69-ąją vietą, ir didžiąją dalį šio šuolio galima priskirti vienos moters, antikorupcinės prokurorės Lauros Codruțos Kövesi nuopelnams, rašoma „Current Time“.
Buvęs Rumunijos prezidentas Trajanas Besesku paskyrė specialųjį antikorupcinį prokurorą 2013-aisias. Iš dalies tokių veiksmų teko imtis dėl Europos Sąjungos, prie kurios Rumunija prisijungė keleriais metais anksčiau, spaudimo.
Į naująjį postą jis paskyrė L. Kovesi, pačią jauniausią prokurorę per visą Rumunijos istoriją. Tačiau jis vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad per kelerius metus ji išsiųs į kalėjimo suolą tūkstančius aukštas pareigas užėmusių valdininkų: nuo merų iki teisėjų ir jo paties brolio.
Turtas kurį oficialiai turi – butas už paskolą
Laura gimė Transilvanijoje. Jos tėvas taip pat dirbo prokuratūroje, todėl didelių abejonių dėl savo karjeros mergina neturėjo. Jaunystėje ji žaidė krepšinį (taip pat ir už Rumunijos rinktinę), o kuomet suaugo, sportinį režimą perkėlė į savo teisininkės karjerą, kur nuo pat pradžių užsiėmė organizuoto nusikalstamumo bylomis.
2006-aisiais L. Kovesi tapo Rumunijos Aukščiausiojo Teismo prokurore, o 2013-aisiais buvo paskirta į savo dabartines pareigas.
Britų leidinys „The Guardian“, bendravęs su L. Kovesi, apibūdina ją kaip tylią ir kuklią moterį. Jos pajamų deklaracijos rodo, kad vienintelis turtas, kuriuo ji disponuoja – už paskolą iš banko įsigytas butas.
Tačiau kuklesnis, negu daugelio jos kolegų, gyvenimas, rodosi, netrukdo jai atlikti savo pareigų gaudant kyšius duodančius ir imančius valdininkus.
Nori pasodinti ir prezidento brolį
2015-aisiais ji užvedė bylą Bukarešto merui Sorinui Opresku, apkaltinusi jį paėmus 25 tūkst. eurų kyšį. Taip pat paaiškėjo, kad 2013-2015 metais jis gaudavo „savo dalį“ – 10 proc. nuo visų sudarytų kontraktų mieste. Gruodį jis buvo sulaikytas ir apkaltintas korupcija.
Tai pačiais metais L. Kovesi pradėjo teisinį tuometinio premjero Viktoro Pontos persekiojimą. Politikas buvo apkaltintas dalyvavimu mokesčių vengimo schemoje ir pinigų plovimu, dar tuo metu, kai buvo advokatu, o vėliau savo neteisėtu būdu įgytas lėšas bandė nuslėpti.
Kaltinimai, kuriuos jam pateikė prokurorė, o taip pat skandalingas elgesys po naktinio klubo gaisro, kurio metu Bukarešte žuvo 64 žmonės ir 147 buvo sužeisti, nulėmė V. Pontos atsistatydinimą.
Kitais metais L. Kovesi, anot jos departamento ataskaitos, į teismus išsiuntė bylas prieš dauiau nei 1,2 tūkst. įtariamųjų valdininkų. Sąrašas atrodo tikrai įspūdingai: 3 ministrai, 6 senatoriai, 11 parlamentarų, 47 miestų merai, 21 valstybės valdomos bendrovės vadovas.
Tarp išvardintųjų – Mirča Basesku, buvusio Rumunijos prezidento Trajano, kuris ir paskyrė L. Kovesi į antikorupcijos prokurorės postą, brolis.
L. Kovesi buvusio prezidento brolį apkaltino gavus kyšį už pažadą išgelbėti nuo kalėjimo nusikaltėlį, byloje į kurią buvo įtrauktas ir jo paties šeima. Kai kurios televizijos tvirtino, kad prezidentavęs Trajanas žinojo apie Mirčos sandorius, tačiau jam pavyko išvengti oficialių kaltinimų.
Negarsūs kritikų balsai greitai atsiremia į efektyvius rezultatus
Daugelis Rumunijos gyventojų palaiko L. Kovesi veiklą ir negatyviai vertina korupciją Rumunijos valdžios gretose. 2017-ais Bukarešte ir kituose miestuose įvyko masiniai protestai prieš korupciją, kuriuose dalyvavo 250 tūkst. žmonių.
Tai buvo didžiausia per paskutinius 25 metus protesto akcija Rumunijoje, kurią išprovokavo naujas įstatymas, panaikinantis baudžiamąją atsakomybę korupcionieriams, jeigu šie padarė valstybei didesnę nei 48 tūkst. dolerių žalą.
Įstatymą po ilgalaikių protestų atšaukė.
Ne visi, aišku, yra ir patenkinti L. Kovesi veikla. Dažniausiai ją kaltina neteisėtų metodų panaudojimu, pavyzdžiui, pasiklausymu. Pati L. Kovesi tvirtina, kad telefonų ji pasiklauso tik su teismų leidimu. Nepatenkintiems ji atkerta, kad jos veiklą prižiūri ir ES vadovybė, su kuria ji reguliariai tariasi.
Anot L. Kovesi, ji neturi noro susodinti visų rumunų valdininkų, tačiau jeigu šalies gyventojai supras, kad reikalus galima spręsti ir be kyšių – ji laikys savo užduotį įvykdyta.
