Pasak pareigūnų ir naujienų agentūrų, balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.
„Liaudies taryba nusprendė... nustatyti referendumo dienas nuo rugsėjo 23 dienos iki rugsėjo 27 dienos“, – sakė kolaborantų pareigūnas Denisas Mirošničenka.
Netrukus po to oficialioji Donecko naujienų agentūra paskelbė, kad „referendumas“ Donecko „liaudies respublikoje“ bus surengtas tomis pačiomis dienomis.
Donecko kolaborantų lyderis Denisas Pušilinas pareiškime paprašė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino apsvarstyti galimybę, kad regionas „kuo greičiau“ taptų Rusijos dalimi.
„Ilgai kentėję Donbaso žmonės nusipelnė būti Didžiosios šalies, kurią jie visada laikė savo Tėvyne, dalimi“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė jis.
Rusų kontroliuojamam pietiniam Ukrainos Chersono regionui primesta valdžia sakė, kad surengs balsavimą „dėl prisijungimo“ prie Rusijos tuo pačiu metu.
„Esu įsitikinęs, kad Chersono srities prisijungimas prie Rusijos Federacijos užtikrins mūsų teritorijos saugumą ir atkurs istorinį teisingumą“, – sakoma prokremliškos Chersono srities administracijos vadovo Volodymyro Saldo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Rusijos kontroliuojamas Ukrainos Zaporižios regionas, kuriame yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, irgi prisijungs prie trijų kitų okupuotų Ukrainos teritorijų surengdamas tokį balsavimą, antradienį pareiškė Maskvos primestas pareigūnas.
„Šiandien pasirašiau įsakymą dėl referendumo dėl teritorinės regiono priklausomybės surengimo rugsėjo 23–27 dienomis“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos įvestos administracijos Zaporižioje vadovas Jevgenijus Balickis.
Tų balsavimų rezultatai beveik neabejotinai bus palankūs Maskvai, tačiau jų nepripažins Vakarų vyriausybės. Šie „referendumai' galėtų sudaryti sąlygas Maskvai eskaluoti karą, Ukrainos pajėgoms patiriant laimėjimų mūšio lauke.
Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami kolaborantai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.
Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.
„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė jis.
Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“
