D. Ristori, šeštadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, gyrė EK bendradarbiavimą su Lietuva bei pabrėžė, jog Lietuva nuolat rėmė Europos energetinės nepriklausomybės projektus.
EK Energetikos direktorato vadovas davė interviu BNS.
– Kaip jaučiatės, gavęs apdovanojimą iš prezidentės?
– Jaučiuosi pagerbtas, tai yra didelė privilegija, nes prezidentė yra buvusi Europos komisarė. Ji yra šios šalies lyderė, bet taip pat ji yra labai svarbi Europai, kovoje už Europos energetinę nepriklausomybę bei siekiant įgyvendinti sinchronizacijos projektą.
Labai džiaugiuosi gaudamas šį apdovanojimą tuo metu, kai sinchronizacijos projekte sugebėjome atlikti labai svarbius žingsnius. Per šiuos metus radome tinkamą techninį sprendimą, kurio dėka Baltijos šalys taps progreso lyderėmis, įskaitant naujų technologijų integraciją.
Tai yra labai svarbu, nes tai padidins elektros tinklų saugumą tuo metu, kai elektra turės didesnę strateginę reikšmę nei bet kada anksčiau.
– Kaip apibūdintumėte savo darbinius santykius su Lietuvos Vyriausybe?
– Noriu labai aiškiai pasakyti, kad santykiai tarp Europos Komisijos ir Lietuvos yra pavyzdiniai, mes palaikome nuolatinį kontaktą. Lietuva nuolatos remia visas naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl energetinio saugumo. Pavyzdžiui, mūsų strategija numato didinti SGD importo apimtis ir, remiami Lietuvos, pradėjome bendradarbiauti su JAV importuojant SGD.
Tai yra visiškai nauja, nes anksčiau, kaip žinote, JAV nebuvo įmanoma eksportuoti dujas (į Europą – BNS). Mes, remiami Lietuvos ir kitų šalių, įtikinome JAV prezidentą ir vyriausybę pakeisti taisykles – tą padarėme pačioje Baracko Obamos kadencijos pabaigoje.
Po to EK prezidentui Jeanui-Claude'ui Junckeriui pasiūlėme dujų eksportą į Europą vystyti dar labiau, kad padidintume energetinę nepriklausomybę ir diversifikaciją. Pažiūrėkite į rezultatus – per labai trumpą laikotarpį mes, europiečiai, gauname trečdalį viso JAV SGD eksporto.
– Sinchronizavimas šiuo metu yra viena svarbiausių temų Lietuvos energetikoje. Šiame poste dirbate nuo 2014-ųjų, kaip per tą laiką pasikeitė Europos požiūris į sinchronizaciją?
– Mes jau pasiekėme stadiją, kai projektas tapo negrįžtamas. Taip yra dėl visų suinteresuotų šalių mobilizavimo. Tačiau taip pat norėčiau pabrėžti labai svarbų kitų šalių vaidmenį – turiu omenyje perdavimo sistemų operatorius – visi jie prisideda prie šių lemiamų žingsnių.
Europoje yra svarbu padidinti politinę valią, kad projektai būtų įgyvendinti. Noriu pasakyti, kad glaudžiai dirbome su Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais, taip pat su ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorius vienijančios organizacija – BNS). Tai buvo labai svarbu greitinant procesą ir ruošiantis techniškai.
– Pirmajam sinchronizavimo etapui ES suteikė maksimalų 75 proc. finansavimą. Tačiau Lietuvoje nuogąstaujama, kad kituose etapuose finansavimo intensyvumas gali siekti apie 50 proc.
– Akivaizdu, kad sinchronizacija yra vienas svarbiausių projektų Europai, vienas iš labiausiai simbolinių. Tai yra politinis prioritetas europiniu lygiu. Dėl to nesitikiu jokių problemų (dėl finansavimo – BNS).
Visiškai normalu, kad mes teikėme ir toliau teiksime maksimalią paramą iš CEF (Europos Infrastruktūros tinklų priemonės, angl. Connecting Europe Facility – BNS). Kaip žinome, turime skirtingus bendros svarbos projektus ir šis (sinchronizacija – BNS) yra vienintelis, sujungiantis kai kurias Europos valstybes su Europos tinklais. Negalima sugalvoti dar svaresnių argumentų, kodėl šis projektas yra svarbus.
Galiu pasakyti, kad dėl sinchronizacijos sprendžiame be jokių kontraversiškų diskusijų. Visi Europoje sutaria, kad šis projektas dėl savo specifikacijos turi gauti aiškią paramą.
Mano požiūriu, sinchronizacija be jokių ginčų yra projektas, kurį reikia remti.
– Paraleliai šiam procesui taip pat vyks desinchronizavimas (atsijungimas nuo BRELL žiedo – BNS). Ar sulaukėte kokių nors techninių klausimų ar signalų iš Rusijos ir Baltarusijos?
– Mes nuolatos palaikome kontaktą, tiek politiniu, tiek techniniu lygiu su Rusija ir Baltarusija. Be abejo, yra svarbu išlaikyti tam tikrus techninius aspektus dėl saugumo atvirus tarp Kaliningrado ir Baltijos šalių. Ši situacija reikalauja atsakingo valdymo. Niekas neturi intereso sustabdyti Kaliningrado elektros eksporto ir importo iš ir į Baltarusiją bei Rusiją.
Aš tikiu, kad tai bus išspręsta tinkamai ir nuolatinis dialogas tarp šalių leis pasiekti teigiamą rezultatą.
– Dar viena svarbi tema – Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė. Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, ketina blokuoti jos gaminamos elektros importą. Ar manote, kad ES turėtų pasiekti bendrą sprendimą dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, ar Lietuvai galėtų būti suteikta išimtis?
– Kalbant apie elektros prekybą, mes turime paklusti ne tik Europos, tačiau ir tarptautinėms taisyklėms. Sustabdyti prekybą būtų labai sunku. Mes tą galime padaryti tik ekstremaliose situacijose.
– Lietuva įdėjo labai daug pastangų, kad atominės elektrinės statybos Astrave būtų sustabdytos. Ar manote, kad Lietuvos pastangos nuėjo perniek?
– Mes tikrai sugebėjome kai ką pasiekti. Buvo labai svarbu organizuoti branduolinius streso testus, gauti tam tikros aiškios informacijos, kad išsiaiškintume, kokioje situacijoje esame ir ką galime padaryti pateikus rekomendacijas. Svarbiausia yra suteikti visas garantijas dėl elektrinės saugumo.
– Kaip vertinate ministro pirmininko S. Skvernelio anksčiau šiemet pateiktą pasiūlymą Astravo atominę elektrinę konvertuoti į dujinę?
– Man sunku komentuoti šį pasiūlymą. Jis iš tikrųjų (Briuselyje – BNS) nebuvo aptartas.
– Ar matote su Astravo elektrine susijusių pavojų ir ar Lietuvos nerimas yra pagrįstas?
– Svarbiausia yra užbaigti darbus. Normaliai tokie projektai turėtų būti smarkiai kontroliuojami. Esu patenkintas pirmąja dalimi – buvo svarbu įvykdyti nepriklausomą peržiūrą, remiantis sudėtingais streso testais. Dabar svarbiausia yra garantuoti visų rekomendacijų pritaikymą ir mes toliau to sieksime.
– Ar pasitikite Baltarusija, kad ji įgyvendins streso testų rekomendacijas?
– Tarptautiniame lygmenyje, kai kalbame apie diplomatiją ir derybas, yra labai svarbu įtikinti partnerį. Pradžioje dauguma buvo kupini skepticizmo, buvo abejota mūsų galimybe įtikinti Rusiją ir Baltarusiją leisti vykdyti nepriklausomus streso testus. Taip pat buvo svarbu išlaikyti atviras duris deryboms.
– Šiais metais pranešta, kad atnaujinta ES Dujų direktyva bus taikoma Baltijos jūra tiesiamam Rusijos dujotiekiui „Nord Stream 2“. Kaip pakeista direktyva paveiks šio projekto statybas?
– Visų pirma, niekas netikėjo ES gebėjimu užbaigti derybas ir visiškai susitarti dėl Dujų direktyvos. Niekas. Tačiau mes galiausiai turėjome 27 valstybių narių paramą, ir tik viena susilaikė. Turėjome didžiulį palaikymą iš visų ES valstybių, taip pat ir Europos Parlamente.
Nauja direktyva buvo išleista ir mes siekiame, kad jos nuostatos būtų greitai perkeltos į nacionalinius įstatymus. Nuostatos bus taikomos visiems dujotiekiams, įskaitant tuos, kurie yra kilę iš trečiųjų šalių.
– Ar manote, kad „Nord Stream 2“, atnaujinus ES Dujų direktyvą, gali sulaukti panašaus likimo kaip „South Stream“ (2014 metais atšauktas Rusijos dujotiekis į centrinę Europą – BNS)? Ar manote, kad projektas yra nuėjęs per toli?
– „Nord Stream 2“ jau buvo atidėliotas. Jie negavo visų leidimų. Antra, atsirado naujas kontekstas – dalis leidimų dabar turi būti gauti iš Europos. Mes esame pasiruošę galimoms deryboms šiame kontekste. Aš tikiuosi, kad visi „Nord Stream 2“ šalininkai dalyvaus pozityviose diskusijose. Tai yra mūsų požiūris.
– Koks jūsų požiūris į „Nord Stream 2“?
– Mūsų pozicija yra labai aiški. Praeityje „Nord Stream“ buvo bendro intereso projektas, nes tuo metu buvo svarbi diversifikacija ir naujas dujų maršrutas.
„Nord Stream 2“ atveju taip nėra. Mūsų požiūriu, „Nord Stream 2“ neprisidės prie diversifikacijos, bus atvirkščiai – viename maršrute bus sukoncentruota dar daugiau dujų. Nuo pirmos minutės sakėme, kad šis projektas negaus bendro intereso projekto statuso.
– Kaip dėl dujų tranzito per Ukrainą, ar jo išsaugojimą laikote vienu iš Europos prioritetų?
– Ukraina yra mūsų partneris. Situacija Ukrainoje pasikeitė stipriai nuo to laiko, kai prasidėjo problemos su Rusija. Ukraina dabar gali kontroliuoti savo energetikos politiką, visiškai nenaudodama rusiškų dujų. Tai yra milžiniškas pokytis.
Antra, Ukraina padarė didelį progresą energetinio efektyvumo srityje. Jie sumažino energijos suvartojimą 40 proc., Ukraina taip pat turi puikius dujų laikymo pajėgumus. Ko prašome iš Ukrainos – spartinti rinkos reformas, kurios padėtų pritraukti investicijas iš Europos. Tai yra mūsų žinutė naujajai Ukrainos valdžiai.
Dėl tranzito, kaip jūs žinote, dabartinis tranzito susitarimas su Rusija baigiasi šių metų pabaigoje. Tuo pat metu pro Ukrainą vis dar keliauja daug dujų – apie 100 mlrd. kubų pernai. Mes manome, kad turi būti įmanoma tinkamai organizuoti reikalus, išlaikant svarbų dujų tranzitą per Ukrainą.
– Ačiū už pokalbį.
